Klauskite gydytojo
Kas vyksta, kai viršutinis (sistolinis) spaudimas yra didelis? Sistolinis spaudimas didėja veikiant stresui ir kintant kraujagyslių elastingumui. Kai kraujagyslės jau nėra elastingos, širdis su didele jėga priversta išstumti kraują į aortą, kuri jau nebegali pamažu „nuleisti“ kraujo į visus organus. Todėl kraujas staigiai patenka į kraujagysles. Dėl to sistolinis spaudimas būna aukštas. Staigūs spaudimo kritimai ir pakilimai yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas.
Kokius organizmo pažeidimus galima įtarti, kai aukštas yra diastolinis (apatinis) spaudimas? Jeigu diastolinis spaudimas aukštas, tai gali reikšti, kad kraujagyslės yra susiaurėjusios, neelastingos. Taip pat praktika rodo, kad dažnai, diastoliniam spaudimui esant 130 mmHg ir daugiau, pacientas serga inkstų liga. Diastolinis spaudimas gali didėti ir dėl antinksčiuose esančio auglio arba galvos smegenų kraujagyslių patologijos.
Didžiąją dalį dienos dirbu sėdimą darbą. Nemėgstu sportuoti, bet jau jaučiu, kad reikia labiau judėti. Tai supratau, kai pasidarė sunku nubėgti net nedidelį atstumą. Kaip padidinti fizinį aktyvumą nesilankant sporto salėse? Fizinis aktyvumas – labai svarbus žmogaus sveikatai ir širdies bei kraujagyslių veiklai. Svarbu pasirinkti tinkamą ir mėgstamą veiklą, visiškai nebūtinai lankyti sporto klubų. Pradėti galima nuo paprasto pasivaikščiojimo, galbūt patiks šiaurietiškas ėjimas. Padidinti kasdieninį fizinį aktyvumą padės ir šie patarimai:
- nesinaudokite liftu;
- bent vieną stotelę iki darbo eikite pėsčiomis;
- nestatykite automobilio kuo arčiau jums reikalingos įstaigos ar parduotuvės durų, o šiek tiek toliau;
- per pietų pertrauką nelikite darbe, eikite pasivaikščioti;
- namų ruošos darbus stenkitės atlikti greitai, energingai;
- formuokite naujus įpročius, pvz., vakare, užuot žiūrėję televizorių, eikite pasivaikščioti;
- iki artimiausios parduotuvės eikite pėsčiomis, nevažiuokite automobiliu;
- jeigu turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite su juo lauke, bėgiokite.
Mano kraujo spaudimas aukštas, mamos – taip pat. Nerimauju, kad šią ligą paveldės ir mano dukra. Dabar jai 4-eri. Kada reikėtų patikrinti jos kraujo spaudimą? Šiandien galioja tokios nuostatos, kad kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kraujo spaudimas turėtų būti pamatuotas bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), kraujo spaudimas turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t. y. ir mažesniems nei 3 metų. Taigi jūsų dukros kraujo spaudimas turėjo būti stebimas jau seniai.
Kaip vertinamas vaikų kraujo spaudimas? Ar yra kraujo spaudimo normos pagal amžių? Vaikų arteriniam kraujo spaudimui vertinti sudarytos specialios vaikų kraujospūdžio norminės lentelės, ir spaudimas vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Didesnis nei 90 procentilės kraujo spaudimas vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 – sumažėjusiu. 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų spaudimas yra maždaug vienodas, 6–15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o vyresnių kaip 16 m. grupėje – berniukų kraujo spaudimas.
Ne taip seniai po truputį pradėjau pereiti prie vien vegetariško maisto. Ar tai apsaugos mane nuo kraujo spaudimo padidėjimo? Vegetarų kraujo spaudimas paprastai yra mažesnis nei nevegetarų. Nustatyta, kad mėsos produktų pakeitimas daržovėmis sumažina kraujo spaudimą. Teigiamo vegetariškos dietos poveikio mechanizmas nėra žinomas. Iš dalies tai gali būti susiję su mažesniu pieno produktų ar druskos suvartojimu.
Girdėjau, kad moterys rečiau serga širdies ligomis, nes jas apsaugo moteriški lytiniai hormonai. Ar tai tiesa? Tokia teorija egzistavo, ir būtent moteriškuoju hormonu estrogenu, jo poveikiu vidiniam kraujagyslių dangalui endoteliui buvo grindžiama tai, kad iki 50–55-erių metų širdies ligomis dažniau serga vyrai nei moterys. Tačiau per pastaruosius metus šiek tiek pakito širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilis, vis daugiau vyrauja veiksniai, susiję su medžiagų apykaita. Tai vadinamieji kardiometaboliniai rizikos veiksniai (antsvoris ir nutukimas, padidėjęs „blogųjų“ riebalų kiekis kraujyje), kurie pasireiškia daug anksčiau ir moterims, ir nuo kurių estrogenai neapsaugo. Todėl šiandien kalbama, kad ir moterų, ir vyrų rizikos susirgti širdies ligomis amžius prasideda nuo 40-ties metų.
12345678910111213
