Klauskite gydytojo
Daug kalbama apie rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupes: kad vieni žmonės priklauso mažai rizikos grupei, kiti – didelei ir pan. O ar pats hipertenzija sergantis žmogus gali suprasti, kokiai rizikos grupei jis priklauso? Žmogus gali įvertinti kūno masės indeksą (KMI), žalingus įpročius, kraujospūdžio skaičius, tačiau jis negali žinoti, ar yra pažeisti jo organai taikiniai (smegenys, inkstai, kraujagyslės), kurių pažaida iš karto priskiria pacientą didelės rizikos grupei. Taigi ne visada tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką hipertenzija sergantis pacientas gali pats nusistatyti. Todėl svarbu, kad riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis įvertintų gydytojas.
Kodėl kraujo spaudimą gydytoja rekomenduoja matuoti kuo dažniau namie? Todėl kad, sergant hipertenzija, labai svarbu žinoti kraujospūdžio svyravimus paros metu. Juk žinoma, kad aukštas kraujo spaudimas naktį ir paryčiais yra pavojingas, nes gali sukelti insultą ar infarktą. Taigi žinant, kaip spaudimas kinta per parą, galima veiksmingiau parinkti gydymą. Todėl gydytojai rekomenduoja matuoti kraujo spaudimą anksti rytą, tik atsibudus. Tai suteiks labai daug informacijos apie padidėjusią riziką.
Kokie simptomai leidžia įtarti, kad ryte kraujo spaudimas aukštas? Dažniausi simptomai, kurie turėtų priversti žmogų pamatuoti kraujo spaudimą ryte, yra:
- spaudimas pakaušio srityje;
- sunkumo galvoje jausmas;
- galvos svaigimas;
- mirgėjimas akyse;
Dirbdamas fizinį darbą jaučiu, kaip kraujas priplūsta į galvą, jaučiu dažnesnį pulsą. Veikiausiai padidėja ir spaudimas, nors jo tuo metu nebuvau matavęs. Įdomu, iki kokios ribos gali didėti kraujo spaudimas, kad jis nebūtų pavojingas? Dirbant fizinį darbą organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų, o kad jos pasiektų visus organus, kraujagyslės susiaurėja ir stengiasi stipriau išstumti kraują, kad jis tas maistines medžiagas išnešiotų po visą organizmą. Tad, jeigu darbo metu sistolinis (viršutinis) spaudimas padidėja iki 160–170 mmHg, tai normalu. O jei pakyla daugiau nei 200 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar aterosklerozinės plokštelės gali būti nepavojingos? Aterosklerozinės plokštelės skirstomos į stabilias ir nestabilias. Pavojingos yra nestabilios plokštelės, nes jos gali įtrūkti, įplyšti, o ties įtrūkimo vieta gali susiformuoti trombas, kuris gali visiškai užkimšti kraujagyslės spindį. Būtent tai ir sukelia ūmias ir gyvybei pavojingas ligas – miokardo infarktą ar insultą.
Arterinio kraujo spaudimo žmogus dažnai nejaučia. Kokie tuomet skausmai širdies plote yra pavojingi ir apie kokią ligą jie praneša? Tipinis angininis (stenokardinis) skausmas, kurį nulemia vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ir nevisiškas širdies aprūpinimas deguonimi, pasireiškia spaudimu, gniaužimu ne širdies plote, o už krūtinkaulio (rodydami skausmo vietą, pacientai uždeda plaštaką ant krūtinės). Šis skausmas gali kilti į gerklę, plisti į apatinį žandikaulį, žmogų išpila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Tai gali reikšti miokardo infarktą. Atsiradus šiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kas vyksta, kai viršutinis (sistolinis) spaudimas yra didelis? Sistolinis spaudimas didėja veikiant stresui ir kintant kraujagyslių elastingumui. Kai kraujagyslės jau nėra elastingos, širdis su didele jėga priversta išstumti kraują į aortą, kuri jau nebegali pamažu „nuleisti“ kraujo į visus organus. Todėl kraujas staigiai patenka į kraujagysles. Dėl to sistolinis spaudimas būna aukštas. Staigūs spaudimo kritimai ir pakilimai yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas.
12345678910111213
