Klauskite gydytojo


Kodėl širdžiai itin pavojinga, kai kartu yra hipertenzija ir padidėjęs kraujo riebalų kiekis?

Hipertenzija ir dislipidemija – tai sinerginis neigiamas poveikis kraujagyslių sienelei. Greičiau vystosi aterominės plokštelės, jos tampa nestabilios: padidėjęs oksidacinis stresas, vidinio kraujagyslės sienelės dangalo (endotelio) disfunkcija skatina aterosklerozės progresavimą, o tai didina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką. Pacientui, kuris serga hipertenzija ir kuriam kartu diagnozuota dislipidemija, kardiovaskulinių įvykių rizika padidėja du kartus.

Dažnai skauda širdies plote, jaučiu, kad širdis „tabaluojasi“, svaigsta galva. Tai gąsdina, kartą net vos sąmonės nepraradau. Pas gydytojus eiti bijau. Gal tai nieko rimto ir praeis savaime, o gal infarkto požymiai?

Ištikus infarktui, gali varginti silpnumas, nerimas, dusulys, prakaitavimas, širdies baimė, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, širdies plakimas. Svarbiausias ir išskirtinis infarkto požymis – skausmas už krūtinkaulio. Skausmas būna labai stiprus, gniaužiantis, plėšiantis ir trunka neilgai, apie 15–20 min. Jeigu skausmas trunka ilgiau, visą dieną, tai galbūt nėra dėl širdies ligų, tačiau bet kokiu atveju į gydytojus kreiptis būtina.

Kokia pirmoji pagalba turėtų būti suteikta ištikus miokardo infarktui?

Atsiradus infarkto simptomams, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai važiuoja, rekomenduojama sučiulpti arba sukramtyti aspirino tabletę. Taip pat rekomenduojama sučiulpti nitroglicerolio tabletę (0,5 mg po liežuviu kas 5 min. iki 3 dozių).

Kalbama, kad cholerikai, greitai užsiplieskiantys žmonės linkę daugiau sirgti širdies ligomis. Kokie dar asmenybės bruožai gali skatinti širdies ligas?

Širdies ligoms imlios D tipo asmenybės. D tipas kilęs iš angliško žodžio distress (liet. „sielvartas, susikrimtimas, kančia“). Tai į stresą linkusi asmenybė, kuriai rizika sirgti infarktu, insultu, padidėjusio aukšto kraujo spaudimo,  širdies ritmo sutrikimų rizika yra didesnė negu kito tipo žmonėms. Šio tipo asmenybę išduoda du svarbiausi bruožai – neigiamos emocijos ir socialinis uždarumas, izoliacija. Šiems žmonėms viskas atrodo blogai, jie gyvena įsijautę į neigiamas emocijas, nenori bendrauti, linkę užsisklęsti savyje, nemoka atsiverti, išsikalbėti, stokoja savivertės.

Mano kraujo spaudimas padidėjęs – dažniausiai yra apie 150–160/100–110 mmHg. Geriu vaistų. Norėčiau sužinoti, ar įmanoma hipertenziją išgydyti visam laikui?

Vyrauja nuomonė, kad sėkmingas gydymas būtinai turi baigtis išgijimu. Sergant hipertenzija gydymo sėkmė – kad kraujo spaudimą pavyksta sureguliuoti – sumažinti ir valdyti, t.y. neleisti jam didėti. Šių dienų rekomendacijos – kad kuo daugiau pacientų tikslinis kraujo spaudimas būtų žemesnis negu 140/90 mmHg. Koks tikslinis jūsų kraujo spaudimas, turi nustatyti gydantis gydytojas, ir tai priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, kt.

Ar dėl aukšto kraujo spaudimo gali skaudėti pakaušį?

Taip, gali. Ir nors paprastai daugeliui žmonių kraujospūdžio padidėjimas nesukelia jokių simptomų, skausmas pakaušio srityje gali reikšti nedaug padidėjusį kraujo spaudimą, būtent ligos vystymosi pradžioje.

Mano širdies susitraukimų dažnis (pulsas) didelis, o kraujo spaudimas žemas. Ką tai galėtų reikšti?

Širdies susitraukimų dažnis gali didėti dėl įvairių priežasčių, pvz., ligų – intensyvios skydliaukės veiklos, nervų sistemos sutrikimų, taip pat išorės veiksnių – susijaudinimo, streso, kt. Taip pat širdies susitraukimų dažnis gali didėti ir būtent dėl to, kad kraujo spaudimas žemas. Nes tokiu atveju širdis atlieka kompensacinę funkciją, t.y. didina susitraukimų dažnį, kad būtų pumpuojama daugiau kraujo smegenų kraujotakai užtikrinti. Jums būtina gydytojo konsultacija.
12345678910111213

Projekto partneriai: