Klauskite gydytojo
Vargina kojų mėšlungis, ypač vakare, kai atsigulu į lovą. Traukia ir pėdą, ir blauzdą, ir šlaunį. Kiek žinau, tai gali būti dėl magnio trūkumo. Ar tai gali reikšti, kad sušlubavo širdis?
Mėšlungis, arba raumenų spazmai, gali varginti dėl įvairių ligų, pvz., skydliaukės, inkstų, venų varikozės, dėl per didelio ar per mažo fizinio krūvio, kitų ligų komplikacijų ir t.t. Gana dažnai mėšlungis rodo magnio trūkumą organizme. Magnis labai svarbus širdžiai, jis saugo nuo aterosklerozės, mažina trombų susidarymo ir kraujagyslių nepraeinamumo riziką. Magnis atpalaiduoja raumenis, plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą. Tad dėl jo stokos gali sutrikti širdies veikla, varginti širdies permušimai. Todėl jeigu mėšlungis kamuoja dažnai, reikėtų pasitarti su gydytoju.Daug sportuoju, daug prakaituoju. Skaičiau, kad su prakaitu išsiplauna daug reikalingų medžiagų, mikroelementų. Ar tai gali paveikti širdies darbą?
Su prakaitu pasišalina ne tik nuodingosios medžiagos, bet ir naudingos. Netenkama magnio, kalio, kalcio, natrio. Šie elementai atlieka daug svarbių funkcijų. Širdžiai itin svarbus yra kalis ir magnis. Jie palaiko normalų širdies susitraukimų dažnį, apsaugo nuo ritmo sutrikimų, reguliuoja kraujo spaudimą. Todėl daug sportuojant, intensyviai treniruojantis būtina sureguliuoti mitybą, galbūt vartoti šių mikroelementų papildomai.Man 54 metai, jokiomis lėtinėmis ligomis nesergu. Pas šeimos gydytoją lankausi tik dėl peršalimo ar kitų ligų, pvz., skaudėjo sąnarius, sirgau šlapimo pūslės uždegimu. Bet mano gydytoja niekada man nematuoja spaudimo. Kažkada, aišku, jis buvo pamatuotas ir tada buvo normalus. Aš širdies skausmais nesiskundžiu, bet man įdomu žinoti, gal jis didėja?
Šeimos gydytojas kraujo spaudimą turėtų matuoti kiekvieno apsilankymo metu. Jei to nedaro, tiesiog paprašykite jo. Be to, jums priklauso dalyvauti širdies ligų prevencijos programoje, pagal kurią jums turėtų būti atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų tyrimai ir elektrokardiograma. Šių tyrimų rezultatai parodytų, ar širdies ir kraujagyslių ligų rizika jums yra didelė.Namuose mano kraujo spaudimas visada būna mažesnis nei gydytojo kabinete. Gal tai reiškia, kad hipertenzija nesergu, o tik susijaudinu pas gydytoją?
Namie matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) turi patvirtinti hipertenzijos diagnozę. Sutarta, kad gydytojo kabinete matuojamas AKS dažniausiai būna didesnis negu name. Naujausiose Amerikos kardiologų kolegijos ir Amerikos širdies asociacijos gairėse siūlomas toks gydytojo kabinete ir namuose matuoto AKS atitikimas:| Gydytojo kabinete | Namuose |
| 120/80 mmHg | 120/80 mmHg |
| 130/80 mmHg | 130/80 mmHg |
| 140/90 mmHg | 135/85 mmHg |
| 160/100 mmHg | 145/90 mmHg |
Kodėl svarbu matuoti ir žinoti savo kraujo spaudimą?
Todėl, kad hipertenzija – daugelio sunkių ir mirtinų ligų pradžia. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems diagnozuojama išeminė širdies liga, dažniausiai prieš tai sirgo hipertenzija. Žmonės, kurie mirė nuo infarkto, taip pat sirgo hipertenzija. Įrodyta, kad hipertenzija apie 20 proc. padidina miokardo infarkto ir beveik 40 proc. insultų riziką.Kas yra lipitenzija?
Lipitenzija – nauja sąvoka, kuri atsirado dėl to, kad labai dažnai žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra padidėjęs, kartu diagnozuojamas ir metabolinis sindromas, t. y. kraujo riebalų disbalansas. Tiek hipertenzija, tiek padidėjęs cholesterolio kiekis – labai svarbūs, galima sakyti, esminiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.Kodėl širdžiai itin pavojinga, kai kartu yra hipertenzija ir padidėjęs kraujo riebalų kiekis?
Hipertenzija ir dislipidemija – tai sinerginis neigiamas poveikis kraujagyslių sienelei. Greičiau vystosi aterominės plokštelės, jos tampa nestabilios: padidėjęs oksidacinis stresas, vidinio kraujagyslės sienelės dangalo (endotelio) disfunkcija skatina aterosklerozės progresavimą, o tai didina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką. Pacientui, kuris serga hipertenzija ir kuriam kartu diagnozuota dislipidemija, kardiovaskulinių įvykių rizika padidėja du kartus.12345678910111213
