Klauskite gydytojo
Padidėjusio kraujo spaudimo nejaučiu. Gydytojai sako, kad taip gali būti ir dėl to, kad organizmas priprato prie aukšto kraujospūdžio. Kam tuomet gerti vaistų?
Aukštas kraujo spaudimas yra liga – hipertenzija. Gydyti ją būtina, nes negydant yra pažeidžiamos visos organizmo kraujagyslės, todėl žmogus gali susirgti širdies ar inkstų nepakankamumu, koronarine širdies liga, patirti insultą ar infarktą, gali sutrikti rega, išsivystyti periferinių arterijų liga, kt.Mūsų senoliai valgė lašinius ir nesuko sau galvos. Kodėl turėtume laikytis sveikos širdžiai Viduržemio jūros dietos? Kur Viduržemio jūra ir kur Lietuva? Juk sakoma, kad sveikiausia tai, kas auga tavo krašte?
Be abejo, sveikiausia valgyti tuos produktus, kurie užauginti gimtinėje. Viduržemio jūros dieta, kaip pavyzdys, rekomenduojama dėl to, kad ištirta, jog šiame regione gyvenantys žmonės mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Viduržemio jūros dieta nereiškia, kad turėtume valgyti vien jūros gėrybes ar vaisius. Jos esmė – kuo mažiau riebaus, greito maisto, daugiau augalinės kilmės riebalų, viso grūdo duonos gaminių, daugiau vaisių ir daržovių, nes juose yra naudingų širdžiai medžiagų, jūrinės žuvies, nes joje gausi omega-3 riebalų rūgščių. O sveiki širdžiai produktai auga ir Lietuvoje, jie nėra egzotiški ar augantys tik Viduržemio jūros regione.Gydytoja sakė, kad man yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes ir kraujo riebalų per daug, ir cukrinis diabetas diagnozuotas, ir kraujo spaudimas aukštas, turiu ir antsvorio. Todėl išrašė cholesterolio kiekį mažinančių vaistų. Kodėl turėčiau jų gerti? Ir taip geriu krūvą tablečių nuo diabeto, spaudimo, o dar ir šie?
Jums cholesterolio koncentraciją vaistų mažinančių vartoti būtina, nes širdies ir kraujagyslių ligų rizika jums yra labai didelė. Cukrinis diabetas 2–4 kartus didina riziką susirgti koronarine širdies liga ir 3 kartus didina riziką mirti nuo šios ligos. Kartu sergant ir koronarine širdies liga, ir cukriniu diabetu, nepalankios klinikinės eigos rizika yra 3–4 kartus didesnė negu nesergantiems cukriniu diabetu. O statinų pagrindinė paskirtis ir yra išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir staigių mirčių nuo insulto ar infarkto.Man 50 metų, gydytoja patarė atlikti tyrimus pagal širdies ligų prevencijos programą. Tyrimas parodė, kad bendrojo cholesterolio kiekis yra 6,07 mmol/l, MTL – 4,8 mmol/l. Antsvorio neturiu, kraujo spaudimas normalus, nerūkau. Šeimoje anksti mirusių nuo širdies ligų nėra. Ar man širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelė?
Jums širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra didelė, tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis prevencijos. Kadangi cholesterolio kiekiai yra aukštesni už normą, turėtumėte koreguoti dietą, daugiau fiziškai judėti, sportuoti ir tikrintis profilaktiškai.Girdėjau, kad vaistai nuo skausmo, kontraceptikai (gal dar yra ir kitų) gali didinti kraujo spaudimą. Ar tai tiesa?
Kiekvienas vaistas turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Vaistų nuo skausmo sudėtyje yra natrio druskos, todėl ir jų poveikis panašus, kaip ir valgant daug sūrių maisto produktų. Organizme druska sulaiko skysčius, dėl to kraujo spaudimas gali padidėti. Hormonų preparatai, kontraceptikai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai dėl to, kad gali didinti krešulių formavimosi riziką. Krešulių pavojus – kad jie gali atitrūkti, nukeliauti į širdį ar smegenis ir sukelti insultą ar infarktą. Todėl jokiais vaistai negalima piktnaudžiauti, o dėl jų vartojimo būtina tartis su gydytoju.Ar žmogaus temperamentas turi įtakos jo kraujospūdžiui?
Žmogaus temperamentas susijęs emocijomis. Žinoma, kad cholerikai greitai įsiplieskia, susijaudina. Esant tokiai būklei, smegenyse pradeda veikti tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą ir kartu kraujo spaudimo didėjimą. Tačiau kalbėti, kad vien temperamentas lemia širdies ligas, yra neteisinga. Dabartinis medicinos ir mokslo pasaulis kalba apie emocinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. O neigiamos emocijos, stresas, depresija kamuoja visų temperamentų žmones.Kaip apskaičiuoti didžiausią galimą širdies susitraukimų dažnį?
Svarbus širdies sveikatos parametras yra jos susitraukimų dažnis. Širdies rimtą svarbu žinoti visiems, ypač sportuojantiems. Juk teigiamas sporto poveikis širdžiai pasireiškia, jei treniruotės yra pakankamai intensyvios. Europos širdies ir kraujagyslių draugija rekomenduoja sveikiems žmonėms tokį krūvį – 30–45 min. 4–5 kartus per savaitę, pasiekiant 60–75 proc. didžiausią širdies susitraukimų dažnį. Kiekvienas žmogus individualiai turi apskaičiuoti jam leistiną didžiausią širdies susitraukimo dažnį (ŠSD). Tai labai paprasta: ŠSD vyrams yra 220 minus amžius, moterims – 210 minus amžius. Vadinasi, jei moteriai 50 metų, jos maksimalus ŠSD yra 160. Sergantieji dėl treniruočių intensyvumo turėtų pasitarti su gydytoju.12345678910111213
