Klauskite gydytojo
Girdėjau, kad moterys rečiau serga širdies ligomis, nes jas apsaugo moteriški lytiniai hormonai. Ar tai tiesa? Tokia teorija egzistavo, ir būtent moteriškuoju hormonu estrogenu, jo poveikiu vidiniam kraujagyslių dangalui endoteliui buvo grindžiama tai, kad iki 50–55-erių metų širdies ligomis dažniau serga vyrai nei moterys. Tačiau per pastaruosius metus šiek tiek pakito širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilis, vis daugiau vyrauja veiksniai, susiję su medžiagų apykaita. Tai vadinamieji kardiometaboliniai rizikos veiksniai (antsvoris ir nutukimas, padidėjęs „blogųjų“ riebalų kiekis kraujyje), kurie pasireiškia daug anksčiau ir moterims, ir nuo kurių estrogenai neapsaugo. Todėl šiandien kalbama, kad ir moterų, ir vyrų rizikos susirgti širdies ligomis amžius prasideda nuo 40-ties metų.
Nerimauju, nes nuolat maudžia širdies plote. Ar šie skausmai visada kelia didelę grėsmę sveikatai? Kaip ilgai gali trukti tikrieji širdies skausmai? Jeigu skausmas trunka visą dieną, greičiausiai tai ne dėl širdies ligų, nes kraujagyslių susiaurėjimo sukeltas skausmas paprastai trunka apie 15–20 min. Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min., įtariamas širdies miokardo infarktas, ir tokiais atvejais dažniausiai žmonės visuomet kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas. O jeigu skausmas trunka ilgai, bet jį galima kentėti, veikiausiai jo kaltininkas ne širdis. Galbūt šis skausmas pasireiškia dėl stuburo ligų.
Tirpsta ranka, ypač kairė ir ypač naktį. Ar tai pavojinga? Rankų tirpimo priežasčių gali būti daug. Rankos gali tirpti dėl nepatogios miego pozos. Dėl to gali būti kaltas stuburas, nes užspaudžiamos kakle esančios nervinės šaknelės, kurios inervuoja rankas, ir jos pradeda tirpti. Aterosklerozė gali nulemti rankų ir kojų kraujagyslių siaurėjimą, ir tada žmogų gali varginti galūnių tirpimas, šalimas. Rankos gali tirpti dėl riešo kanalo sindromo. Šis požymis gali įspėti apie pakitimus galvos smegenyse ir apie insulto grėsmę. Todėl jei rankų tirpimas vargina dažnai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar yra sveikų riebalų? Visų pirma, reikia pažymėti, kad mūsų organizmas turi gauti visų jam būtinų medžiagų, riebalų taip pat. Taigi cholesterolis irgi yra reikalingas, problemų kyla, kai jo kraujyje yra daug. Riboti reikėtų tuos riebalus (cholesterolį, sočiąsias riebalų rūgštis), kurių gausu gyvulinės kilmės (mėsos, pieno, kiaušinių) produktuose. Sveiki riebalai – tai nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra augalinės kilmės produktuose. Ypatinga polinesočiųjų riebalų rūgščių rūšis yra omega 3, kuri, kaip įrodyta, itin saugo kraujagysles nuo cholesterolio, trombų susidarymo.
Girdėjau, kad žmonės, kurie valgo mažai riebalų, mažiau serga? Naujausios pasaulio ir Europos rekomendacijos nurodo, kad mažo tankio lipoproteino (MTL) cholesterolio kraujyje turėtų būti mažiau kaip 3 mmol/l nesergant širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu ir mažiau kaip 1,8 mmol/l sergantiesiems šiomis ligomis. Mažiau nei šios ribos cholesterolio kiekio mažinti nerekomenduojama.
Įprasta manyti, kad padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti galvos skausmą, svaigimą. Ar yra kokių retai pasitaikančių, netipinių simptomų, kurie galėtų pranešti apie aukštą kraujospūdį? Knarkimas, apnėja (kvėpavimo sustojimas 10 ir daugiau sek.) gali įspėti apie padidėjusį kraujo spaudimą. Todėl į knarkimą nereikėtų reaguoti tik kaip į komforto sutrikdymą. Jeigu dažnai knarkiate, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Girdėjau, kad pavojingiausias didelis rytinis kraujospūdis. Kodėl? Rytinėmis valandomis organizme suaktyvėja tam tikros medžiagos, kurios lemia kraujagyslių spazmų aktyvumą ir didina krešumo riziką. Prie šios rizikos dar pridėję padidėjusį kraujo spaudimą, gausime dar didesnę miokardo infarkto ir insulto riziką. Statistikos duomenimis, daugiausia miokardo infarktų įvyksta būtent ankstyvomis ryto valandomis.
12345678910111213
