Klauskite gydytojo
Klauskite gydytojų Jums rūpimo klausimo. Pateikę klausimą, atsakymą galėsite paskaityti 10 dienų laikotarpyje.
Pastaruoju metu gyvenimas buvo labai įtemptas: stengėmės baigti projektą, tad visi dirbome viršvalandžius, pavalgyti nebuvo kada. Žodžiu, jaučiuosi labai išsekęs, o labiausiai nerimą kelia širdies permušimai. Kartais atrodo, kad širdis plaka greičiau, kartais – lėčiau. Draugė sako, kad tai gali būti dėl magnio trūkumo. Ar tai tiesa? Ar galiu pats pavartoti magnio papildų? Ar nepadarysiu žalos sveikatai?
Pats žmogaus organizmas magnio nepasigamina, todėl jis jo turėtų gauti su maistu. Suaugusiems žmonėms magnio paros norma yra 350 mg. Tačiau maiste ne visada yra pakankamas jo kiekis. Be to, tam tikrais gyvenimo tarpsniais magnio poreikis gali padidėti. Pavyzdžiui, kaip jau minėta, daug ir intensyviai dirbant. Tačiau ar jums tikrai trūksta magnio, galima pasakyti tik atlikus laboratorinius tyrimus ir išsiaiškinus jo kiekį organizme. Magnio norma yra 0,5–1,1 mml/l. Magnio papildų galima įsigyti vaistinėje, ir šio elemento perdozavimas dažniausia nėra labai pavojingas, nes perteklius pasišalina su šlapimu. Tačiau dėl širdies permušimų rekomenduojama pasirodyti gydytojui.Išgąsdino neįprastas širdies ritmas – labai jau greitai ji plaka. Nubėgau į vaistinę, norėdamas nusipirkti magnio ir kalio papildų. Bet vaistininkė pasakė, kad magnio galiu savarankiškai pavartoti, o dėl kalio geriau pasitarti su gydytoja.
Taip, iš tiesų, prieš perkant įvairių vitaminų ar mikroelementų, reikėtų atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, kokių jums trūksta. Mūsų organizme viskas yra subalansuota, o vieno elemento trūkumas ar perteklius veikia ir kitų koncentraciją, išbalansuoja jų darnią veiklą. Pavyzdžiui, kai trūksta magnio, mažėja kalio, kalcio, fosforo kiekiai. Todėl pirmiausia reikia nustatyti, kiek ir kokių svarbiausių mikroelementų – magnio, kalio, kalcio, fosforo, natrio ir geležies – yra. Kalio papildų patiems vartoti gali būti pavojinga, nes nežinant, ar iš tiesų jo trūksta, galima perdozuoti. Tai gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus, širdies veikla gali sulėtėti, ji netgi gali sustoti.Mama serga širdies nepakankamumu. Girdėjau, kad yra naujas tyrimas – troponinų kiekio kraujyje matavimas. Kam jis reikalingas?
Didelio jautrumo troponinas yra vienas iš biožymenų, kurie naudojami sergant širdies ligomis. Šiandien širdies nepakankamumui diagnozuoti, gydyti ir gydymo veiksmingumui vertinti svarbūs yra 3 pagrindiniai biožymenys. Tai natriuretiniai peptidai, didelio jautrumo troponinas ir tumorogenezės slopiklis. Šių biožymenų pokyčiai leidžia anksti įtarti ligą, vertinti gydymo veiksmingumą, laiku pastebėti paūmėjimo epizodą. Didelio jautrumo troponino tyrimas atliekamas diferencinei ūminio širdies nepakankamumo diagnostikai, taip pat būklės sunkumui įvertinti.Mano mamos kraujo spaudimas dažniausiai būna 150–160/90–85 mmHg. Kaip ją įtikinti vartoti vaistus?
Jūsų mama serga izoliuota sistoline hipertenzija (ISH), nes jos viršutinis (sistolinis) kraujo spaudimas yra padidėjęs, o apatinis (diastolinis) – sumažėjęs. Hipertenzija, kai skirtumas tarp spaudimų (vadinamas pulsinis spaudimas) yra didelis, – labai nepalanki patologija. Komplikacijų požiūriu daug svarbesnis yra padidėjęs viršutinis kraujo spaudimas, o ne apatinis. Tokia būklė labai didina insulto, infarkto, širdies nepakankamumo riziką. Apskritai ISH 3–4 kartus didina kardiovaskulines komplikacijas vyresniame amžiuje, tris kartus labiau padidina inkstų patologijų vystymąsi, smarkiai didina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokia perspektyva turėtų padėti įtikinti vartoti vaistų.Kas yra ortostatinė hipotenzija?
Ortostatinė hipotenzija – būklė, kai stovint 3 min. sistolinis kraujo spaudimas sumažėja 15–30 mmHg, diastolinis kraujo spaudimas gali sumažėti apie 10 mmHg arba nekinta. Tokia būklė gali pasireikšti staigiai atsistojus iš gulimos padėties. Ši patologija dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms, jie gali sakyti, kad temsta akyse, svaigsta galva.Kas yra hipertenzinė krizė? Kodėl ji pavojinga?
Kai kraujo spaudimas per trumpą laiką pakyla daug, tai vadinama hipertenzine krize. Tuomet dažnai sistolinis kraujo spaudimas padidėja daugiau nei 180 mmHg, o diastolinis daugiau negu 120 mmHg. Tai labai pavojinga būklė, nes kraujagyslės gali plyšti. Ši būklė dažnai nustatoma vyrams, kurie nereguliariai vartoja vaistų nuo hipertenzijos. Ištikus hipertenzinei krizei, aukštas kraujo spaudimas turi būti mažinamas neatidėliotinai, tačiau palaipsniui, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam organų taikinių (smegenys, širdies ir kraujagyslių sistema, inkstai) pažeidimams.Vargina kojų mėšlungis, ypač vakare, kai atsigulu į lovą. Traukia ir pėdą, ir blauzdą, ir šlaunį. Kiek žinau, tai gali būti dėl magnio trūkumo. Ar tai gali reikšti, kad sušlubavo širdis?
Mėšlungis, arba raumenų spazmai, gali varginti dėl įvairių ligų, pvz., skydliaukės, inkstų, venų varikozės, dėl per didelio ar per mažo fizinio krūvio, kitų ligų komplikacijų ir t.t. Gana dažnai mėšlungis rodo magnio trūkumą organizme. Magnis labai svarbus širdžiai, jis saugo nuo aterosklerozės, mažina trombų susidarymo ir kraujagyslių nepraeinamumo riziką. Magnis atpalaiduoja raumenis, plečia kraujagysles, reguliuoja kraujo spaudimą. Tad dėl jo stokos gali sutrikti širdies veikla, varginti širdies permušimai. Todėl jeigu mėšlungis kamuoja dažnai, reikėtų pasitarti su gydytoju.12345678910111213
