Klauskite gydytojo


 

Klauskite gydytojų Jums rūpimo klausimo. Pateikę klausimą, atsakymą galėsite paskaityti 10 dienų laikotarpyje.

Namuose mano kraujo spaudimas visada būna mažesnis nei gydytojo kabinete. Gal tai reiškia, kad hipertenzija nesergu, o tik susijaudinu pas gydytoją?

Namie matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) turi patvirtinti hipertenzijos diagnozę. Sutarta, kad gydytojo kabinete matuojamas AKS dažniausiai būna didesnis negu name. Naujausiose Amerikos kardiologų kolegijos ir Amerikos širdies asociacijos gairėse siūlomas toks gydytojo kabinete ir namuose matuoto AKS atitikimas:
Gydytojo kabinete Namuose
120/80 mmHg 120/80 mmHg
130/80 mmHg 130/80 mmHg
140/90 mmHg 135/85 mmHg
160/100 mmHg 145/90 mmHg
Naujose gairėse siūloma vidutinį AKS nustatyti pagal daugiau nei 2 matavimus, atliktus daugiau nei per 2 vizitus.

Kodėl svarbu matuoti ir žinoti savo kraujo spaudimą?

Todėl, kad hipertenzija – daugelio sunkių ir mirtinų ligų pradžia. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems diagnozuojama išeminė širdies liga, dažniausiai prieš tai sirgo hipertenzija. Žmonės, kurie mirė nuo infarkto, taip pat sirgo hipertenzija. Įrodyta, kad hipertenzija apie 20 proc. padidina miokardo infarkto ir beveik 40 proc. insultų riziką.

Kas yra lipitenzija?

Lipitenzija – nauja sąvoka, kuri atsirado dėl to, kad labai dažnai žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra padidėjęs, kartu diagnozuojamas ir metabolinis sindromas, t. y. kraujo riebalų disbalansas. Tiek hipertenzija, tiek padidėjęs cholesterolio kiekis – labai svarbūs, galima sakyti, esminiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.

Kodėl širdžiai itin pavojinga, kai kartu yra hipertenzija ir padidėjęs kraujo riebalų kiekis?

Hipertenzija ir dislipidemija – tai sinerginis neigiamas poveikis kraujagyslių sienelei. Greičiau vystosi aterominės plokštelės, jos tampa nestabilios: padidėjęs oksidacinis stresas, vidinio kraujagyslės sienelės dangalo (endotelio) disfunkcija skatina aterosklerozės progresavimą, o tai didina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką. Pacientui, kuris serga hipertenzija ir kuriam kartu diagnozuota dislipidemija, kardiovaskulinių įvykių rizika padidėja du kartus.

Dažnai skauda širdies plote, jaučiu, kad širdis „tabaluojasi“, svaigsta galva. Tai gąsdina, kartą net vos sąmonės nepraradau. Pas gydytojus eiti bijau. Gal tai nieko rimto ir praeis savaime, o gal infarkto požymiai?

Ištikus infarktui, gali varginti silpnumas, nerimas, dusulys, prakaitavimas, širdies baimė, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, širdies plakimas. Svarbiausias ir išskirtinis infarkto požymis – skausmas už krūtinkaulio. Skausmas būna labai stiprus, gniaužiantis, plėšiantis ir trunka neilgai, apie 15–20 min. Jeigu skausmas trunka ilgiau, visą dieną, tai galbūt nėra dėl širdies ligų, tačiau bet kokiu atveju į gydytojus kreiptis būtina.

Kokia pirmoji pagalba turėtų būti suteikta ištikus miokardo infarktui?

Atsiradus infarkto simptomams, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai važiuoja, rekomenduojama sučiulpti arba sukramtyti aspirino tabletę. Taip pat rekomenduojama sučiulpti nitroglicerolio tabletę (0,5 mg po liežuviu kas 5 min. iki 3 dozių).

Kalbama, kad cholerikai, greitai užsiplieskiantys žmonės linkę daugiau sirgti širdies ligomis. Kokie dar asmenybės bruožai gali skatinti širdies ligas?

Širdies ligoms imlios D tipo asmenybės. D tipas kilęs iš angliško žodžio distress (liet. „sielvartas, susikrimtimas, kančia“). Tai į stresą linkusi asmenybė, kuriai rizika sirgti infarktu, insultu, padidėjusio aukšto kraujo spaudimo,  širdies ritmo sutrikimų rizika yra didesnė negu kito tipo žmonėms. Šio tipo asmenybę išduoda du svarbiausi bruožai – neigiamos emocijos ir socialinis uždarumas, izoliacija. Šiems žmonėms viskas atrodo blogai, jie gyvena įsijautę į neigiamas emocijas, nenori bendrauti, linkę užsisklęsti savyje, nemoka atsiverti, išsikalbėti, stokoja savivertės.
1234567891011

Projekto partneriai: