Klauskite gydytojo
Kaip apskaičiuoti didžiausią galimą širdies susitraukimų dažnį?
Svarbus širdies sveikatos parametras yra jos susitraukimų dažnis. Širdies rimtą svarbu žinoti visiems, ypač sportuojantiems. Juk teigiamas sporto poveikis širdžiai pasireiškia, jei treniruotės yra pakankamai intensyvios. Europos širdies ir kraujagyslių draugija rekomenduoja sveikiems žmonėms tokį krūvį – 30–45 min. 4–5 kartus per savaitę, pasiekiant 60–75 proc. didžiausią širdies susitraukimų dažnį. Kiekvienas žmogus individualiai turi apskaičiuoti jam leistiną didžiausią širdies susitraukimo dažnį (ŠSD). Tai labai paprasta: ŠSD vyrams yra 220 minus amžius, moterims – 210 minus amžius. Vadinasi, jei moteriai 50 metų, jos maksimalus ŠSD yra 160. Sergantieji dėl treniruočių intensyvumo turėtų pasitarti su gydytoju.Matuojant namie, kraujo spaudimas dažnai būna ne toks aukštas, kaip gydytojos kabinete. Gal ką nors negerai darau? Kaip pamatuoti kraujo spaudimą namuose?
Matuoti kraujo spaudimą namuose labai svarbu, nes tai leidžia žinoti, koks jis būna įvairių paros metu, kokie jo svyravimai. Taip pat namie kraujospūdžio reikšmių neveikia „baltojo chalato“ fenomenas, t.y. kai gydytojo kabinete dėl jaudulio ar kitų priežasčių kraujospūdis didėja.
Pagrindiniai patarimai, kaip tinkamai matuoti kraujo spaudimą:
- Prieš matavimą turėtumėte pailsėti, nevertėtų gerti kavos ar arbatos.
- Matuoti geriausiai sėdint, ranką rekomenduojama laikyti širdie lygyje.
- Matuoti reikėtų porą kartų per dieną, visada tos pačios rankos: rytą tik pabudus ir vakare po darbo.
- Namie matuoti patogiausi yra automatiniai aparatai.
Girdėjau, kad gali būti matuojamas ir kojų spaudimas. Ką jis parodo?
Kojų kraujo spaudimas gali būti matuojamas įtariant aortos susiaurėjimą. Tokiu atveju būdingas reikšmingas rankų ir kojų kraujo spaudimo reikšmių skirtumas. Kojų spaudimo matavimas panašus kaip ir rankų, svarbu parinkti tinkamo dydžio manžetę. Sveikų žmonių kojų spaudimas gali būti 10-20 proc. didesnis negu žasto arterijos. Jeigu kojų spaudimas daugiau nei 10 proc. mažesnis negu žasto, galima įtarti periferinių arterijų ligą.
Girdėjau, kad žiemą kraujo spaudimas gali padidėti. Artai reiškia, kad žiemą turėtų būti kitoks hipertenzijos gydymas?
Sezoninis temperatūros poveikis kraujo spaudimui egzistuoja. Tyrimais įrodyta, kad šalti orai didina kraujo spaudimą. Kartu tai gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl, keičiantis metų laikams ir aplinkos temperatūrai, patariama ypač atidžiai stebėti kraujo spaudimo reikšmes, kad būtų išvengta didelių svyravimų. Esant reikalui, sergantiesiems arterinės hipertenzijos gydymas turėtų būti koreguojamas ir atsižvelgiant į metų laiką.
Kodėl labai svarbu stebėti kraujo spaudimą sergant cukriniu diabetu? Todėl, kad 40–70 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu kraujospūdis yra padidėjęs, ir jiems rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelė. Faktai tokie, kad sergantieji cukriniu diabetu:
- praktiškai kas trečias pacientas paguldytas į reanimaciją dėl širdies ir kraujagyslių ligų;
- 2 kartus dažniau serga smegenų kraujotakos ligomis;
- 15–40 kartų dažniau serga periferinių kraujagyslių ligomis;
- 2–3 kartus dažniau serga miokardo infarktu.
Nuolat girdžiu, kad aukštas kraujo spaudimas žalingas sveikatai. O apie žemą spaudimą kalbama retai. Ar tai reiškia, kad žemas kraujo spaudimas nėra pavojinga būklė? Žemo kraujo spaudimo liga vadinama hipotenzija, ji nustatoma, kai spaudimas yra 90/60 mmHg ar mažesnis. Hipotenzija taip pat daro žalą organizmui, nes, esant žemam kraujospūdžiui, organai ir sistemos nėra pakankamai aprūpinami krauju ir deguonimi. Arterinė hipotenzija gali būti pirminė, kai jos priežastis nėra aiški, ir antrinė, kai ji išsivysto dėl kitų ligų, pvz., mažakraujystės, susilpnėjusios skydliaukės veiklos, kepenų, nervų sistemos ligų ir kt. Todėl visada svarbu išsiaiškinti žemo spaudimo priežastis ir, reikalui esant, gydyti pagrindinę ligą, dėl kurios kraujospūdis ir būna sumažėjęs. O jeigu hipotenzija yra pirminė, specialaus gydymo nėra.
Daug kalbama apie rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupes: kad vieni žmonės priklauso mažai rizikos grupei, kiti – didelei ir pan. O ar pats hipertenzija sergantis žmogus gali suprasti, kokiai rizikos grupei jis priklauso? Žmogus gali įvertinti kūno masės indeksą (KMI), žalingus įpročius, kraujospūdžio skaičius, tačiau jis negali žinoti, ar yra pažeisti jo organai taikiniai (smegenys, inkstai, kraujagyslės), kurių pažaida iš karto priskiria pacientą didelės rizikos grupei. Taigi ne visada tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką hipertenzija sergantis pacientas gali pats nusistatyti. Todėl svarbu, kad riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis įvertintų gydytojas.
12345678910111213
