Klauskite gydytojo
Esu sportiška, kas antrą dieną lankau sporto klubą. Neseniai sužinojau, kad mano kraujo spaudimas „ribinis“, t. y. 140/90 mmHg. Ar galiu ir toliau tęsti treniruotes? Fizinis aktyvumas nėra draudžiamas sergantiesiems hipertenzija. Tačiau reikia vengti didelių krūvių, nuolat matuoti kraujo spaudimą, stebėti savo būklę. Apie tai, kokie krūviai leistini, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Kodėl judėjimas mažina kraujo spaudimą, juk sportuojant jis kaip tik pakyla? Iš tikrųjų bet koks didesnis fizinis aktyvumas padidina kraujo spaudimą, nes juo metu padidėja maistinių medžiagų poreikis, dėl to širdis jas intensyviau gamina, dažniau susitraukinėja. Tačiau, nustojus dirbti, nurimsta ir širdis. O reguliarūs fiziniai pratimai gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą, nes didina kraujagyslių elastingumą, padeda sumažinti antsvorį, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Nuolat kalbama, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažniausiai nejaučia. Įdomu kodėl? Dėl to, kad, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, smegenyse gaminasi medžiagos, kurios sukelia džiugesį, gerą nuotaiką, ir žmogus visiškai nejaučia, kad yra nesveikas. Be to, spaudimas didėja palaipsniui, ir žmogaus organizmas prie to pripranta.
Kraujo spaudimas padidėjęs nedaug – 150/90 mmHg. Labai nenoriu gerti vaistų. Kas, be vaistų, galėtų padėti sumažinti kraujo spaudimą? Padėti normalizuoti kraujo spaudimą gali padėti tokios priemonės:
- metimas rūkyti;
- kūno masės normalizavimas;
- pakankamas fizinis aktyvumas;
- saikingesnis alkoholio vartojimas;
- druskos kiekio sumažinimas;
- didesnis vaisų ir daržovių vartojimas;
- riebalų, daug angliavandenių turinčio maisto sumažinimas.
Dažnai tenka girdėti, kad alkoholio reikia vartoti saikingai. Tačiau kiekvienas savaip supranta saiką. Ką sako medikai? Santykį su alkoholiu gali padėti nustatyti toks testas:
- Ar kada nors jautėte būtinybę „mesti gerti“?
- Ar kada nors aplinkiniai priekaištavo dėl pomėgio išgerti?
- Ar kada nors kaltinote save dėl šios silpnybės?
- Ar kada nors norėjo ryte „pataisyti sveikatą“ išgerdamas?
Norėčiau sužinoti, kokios yra cholesterolio normos. Ar jos skiriasi sergantiesiems širdies liga?
Jeigu žmonės neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, bendrojo cholesterolio norma yra <5 mmol/l, MTL, arba „blogojo“ cholesterolio, – <3 mmol/l, DTL, arba „gerojo“ cholesterolio, vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Kai žmogus jau serga šiomis ligomis, bendrojo cholesterolio norma yra <4,5 mmol/l, MTL cholesterolio - <1,8 mmol/l, DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, moterims – >1,2 mmol/l ir trigliceridų – <1,7 mmol/l.
Kokia cholesterolio reikšmė laikoma pavojingiausia? Pagal Europos draugijų rekomendacijas, ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra tada, kai bendrojo cholesterolio yra > 8 mmol/l, o MTL cholesterolio – > 6 mmol/l. Tačiau, be cholesterolio, svarbūs yra ir kiti rizikos veiksniai: žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, stresas, netinkama mityba.
12345678910111213
