Sėdimas darbas – komfortas, kenksmingas širdžiai

Kad sėdimas darbas kenkia, neabejoja niekas. Jeigu kiek anksčiau žalingas sėdimo darbo poveikis sveikatai buvo labiau siejamas su stuburo patologijomis, sąnarių ligomis, tad pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad darbas biuruose itin žalingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Kaip ir kodėl sėdimas darbas veikia širdį ir kraujagysles?

Sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas – dažnas ir pavojingas derinys

Sėdimas darbas atrodo patrauklus, tačiau jeigu visą dieną praleisite neatsistodami nuo kėdės, rizikuojate gerokai patrumpinti savo gyvenimą. Darbštus, kruopštus, pareigingas darbuotojas, siekdamas kuo geriau ir greičiau atlikti jam pavestą darbą, sėdi prirakintas prie kėdės ne vieną valandą. Neatsitraukdami nuo kasos aparato kone visą pamainą praleidžia kasininkai. Gydytojai taip pat pacientų priėmimo laiku nepasikelia nuo kėdės. Taigi sėdimas darbas – labai paplitęs ir, deja, nėra sveikas.

Visų pirma, ilgas sėdėjimas siejamas su mažu fiziniu aktyvumu. Dažnai žmonės, visą dieną praleidę biuro kėdėje, išėję iš darbo taip pat sėda už automobilio vairo, o ir namuose griūva į fotelį. Ir jeigu tokioje žmogaus darbotvarkėje dar vyrauja ir nesveikas maistas, turime labai žalingą sveikatai derinį.

Šiandien manoma, kad žmonėms, kurie 8 val. praleidžia kėdėje, 30 min. sporto po darbo neužteks sėdėjimo padarytai žalai neutralizuoti. Ilgai sėdintis žmogus sportuoti turėtų kelis kartus daugiau, nei nurodo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos, pagal kurias sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas yra:

• Ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę.
• Ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.

Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą.

Pagrindiniai sėdimo darbo pavojai širdžiai ir kraujagyslėms

• Sėdimas darbas tukina

Dėl mažo fizinio aktyvumo didėja svoris, dėl augančio svorio didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Nutukimas didina krūvį širdžiai, didėja ir kraujo spaudimas. Statistika skelbia, kad arterine hipertenzija sergančių asmenų yra 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų.

Ypač pavojingas pilvinis (vyriškas arba obuolio tipo) nutukimas, kai daugiau riebalų kaupiasi vidaus organuose ir pilvo srityje. Kuo didesnis liemens ir klubo apimčių santykis, tuo didesnis ir pilvinis nutukimas.

Nutukimas dar pavojingas ir tuo, kad tokių žmonių kraujas yra „riebus“ – didėja „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Ypač pavojingas derinys, kai kraujyje nustatomas per mažas „gerųjų“ lipidų (DTL) ir per didelis „blogųjų“ lipidų (MTL ir trigliceridų) kiekis, kai kartu sutrinka gliukozės apykaita ir padidėja kraujo spaudimas. Toks derinys itin smarkiai didina širdies ligų, infarkto riziką.

• Sėdimas darbas blogina kraujagyslių būklę ir skatina aterosklerozę

Kai kraujo riebalų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė (kraujagyslių siaurėjimo ir standėjimo procesas). Aterosklerozės metu kraujagyslėse formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Iš pradžių jos pažeidžia vidinį kraujagyslių dangalą endotelį – jis svarbus dėl savo apsauginių funkcijų, kurios užtikrina, kad į kraujagyslių sienelę neprasiskverbs riebalai, kad nevyks uždegimo procesai, neprilips trombai. Netekęs savo apsauginių funkcijų, endotelis tampa lipnus, laidus ir labai tinkamas riebalinėms dėmelėms kauptis. Kraujagyslių pažeidimams progresuojant ir endotelio sužalojimo vietoje kaupiantis cholesteroliui, kitoms medžiagoms, ima formuotis aterosklerozinės plokštelės, kurios siaurina arterijų spindį ir trukdo kraujui tekėti. Dėl to didėja kraujo spaudimas, vystosi koronarinė širdies liga.

• Sėdimas darbas skatina trombozę

Aterosklerozei vystantis, prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaro trombas, kuris trukdo kraujui tekėti. Trombas pavojingas ir tuo, kad bet kurio momentu gali atitrūkti ir nukeliauti į širdį, tada žmogų ištiks infarktas, į smegenis – insultas, į kojų kraujagysles – vargins kojų skausmai, šlubčiojimas. Jei aterosklerozė pažeis stambiausią organizmo kraujagyslę – aortą, tai gali sukelti jos išsiplėtimą, plyšimą ir baigtis mirtimi.

• Dėl sėdimo darbo riebėja ne tik kraujas, bet ir širdis

Su sėdimu darbu glaudžiai susijęs nutukimas didina širdies apkrovą net ramybės būsenoje. Apskaičiuota, kad kiekvienas antsvorio kilogramas, didinantis žmogaus apimtis, padidina smulkiųjų kraujagyslių, kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį net apie 2 km. Kadangi širdžiai tenkantis krūvis didėja, ji irgi atitinkamai „auga“, pasidengia riebalais, storėja jos sienelės.

Nutukusio žmogaus širdis priversta daugiau dirbti, nes tik taip ji gali patenkinti antsvorio turinčio organizmo poreikius. Padidėjęs ir negydomas arterinis kraujo spaudimas, sustorėjęs širdies raumuo, cholesterolio apykaitos sutrikimai, jau minėtas nutukimas ir kiti rizikos veiksniai didina širdies nepakankamumo ligos atsiradimo tikimybę.

• Sėdimas darbas didina troponino, kuris sukelia širdies ligas, kiekį

Mokslininkai atrado, kad kai žmogus per dieną kėdėje praleidžia 10 val., jo kraujyje didėja specifinio baltymo troponino kiekis, kuris rodo, kad širdies raumuo yra pažeistas.

Patarimai:

• Kas pusvalandį atsistoti nuo kėdės, pavaikščioti kabinete bent kelias minutes.
• Kas 1–2 val. daryti ilgesnes pertraukas ir jas praleisti ne sėdint su kavos puodeliu, o vaikštant, stengiantis pasimankštinti.
• Sėdėjimą kaitalioti su stovėjimu, tačiau atminti, kad ilgas stovėjimas taip pat žalingas, kaip ir ilgas sėdėjimas.
• Sėdint nekryžiuoti kojų. Po stalu pastatyti suolelį (pakojį), kad kojos būtų kiek pakeltos.
• Būti fiziškai aktyviems po darbo: aktyvumas turi būti didesnis, nei rekomenduoja PSO.