Psichosocialiniai veiksniai – naujas širdies ligų aspektas
Stresas darbe, kelyje, namuose, parduotuvėje, gatvėje ir t. t. Nerimas dėl ateities, sveikatos, artimųjų, darbo, vaikų ir t. t. Visa tai emocijos, potyriai, kurie gerai pažįstami kiekvienam. Viena vertus, gyvenimo be streso, nerimą keliančių rūpesčių vargu ar galima įsivaizduoti. Kita vertus, šios emocijos gali sutrikdyti sveikatą, išprovokuoti įvairias ligas, širdies ir kraujagyslių – taip pat.
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie psichosocialinių ir socialinių-ekonominių rizikos veiksnių įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui. Kokie tai veiksniai, kaip jie gali skatinti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi?
Kodėl sergamumo širdies ligomis sumažinti nepavyksta?
Daug metų ne tik kalbama apie itin didelį mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir bandoma šias tendencijas koreguoti. Nuo 2006-ųjų vyksta Asmenų, priskirtinų didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (toliau – Programa), kurioje dalyvauja 40–55 m. vyrai ir 50–65 m. moterys. Programa skirta anksti išaiškinti didelės rizikos sirgti širdies ligomis grupei priskiriamus asmenis ir, taikant įvairias tiek nemedikamentines, tiek medikamentines prevencijos priemones, padėti šių ligų išvengti.
Pagal Programą, vertinami klasikiniai rizikos veiksniai – kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija, rūkymas, amžius, lytis, kt. ir apskaičiuojama širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Programos rezultatų analizė parodė, kad 9 ir 10 jos dalyvių yra padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, kas antram – padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiau vien klasikinių rizikos veiksnių įvertinimas neatspindi visos arba tikrosios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Būtent tuo ir galima paaiškinti mūsų šalyje metų metus išliekantį didelį sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Taigi kardiologai jau seniai kalba apie psichosocialinius ir socialinius-ekonominius veiksnius, kurie nėra vertinami kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką žmogui, ir kurie šią riziką didina itin smarkiai.
Ar emocijos, darbo krūvis, įtampa, pajamos gali veikti širdį?
Psichosocialiniai veiksniai – tai psichologinių ir socialinių veiksnių įtaka žmogaus fiziologiniams procesams. Mūsų sveikata priklauso ir nuo tokių patirtų psichosocialinių veiksnių, kaip stresas, depresija, nerimas, pyktis, savigrauža, taip pat socialinių, tokių kaip išsilavinimas, socialinė izoliacija, gyvenamoji vieta ir darbas.
Beje, apie psichosocialinių veiksnių įtaką koronarinės širdies ligos ir miokardo infarkto vystymuisi imta kalbėti dar prieš 100 metų. Rusijos terapeutų kongrese, vykusiame 1910 m., kaip galimos tiesioginės ūminio miokardo infarkto priežastys buvo įvardinti emocionalus lošimas kortomis ir lipimas stačiais laiptais. Pastaraisiais metais psichosocialinių veiksnių įtaka ypač susidomėta. Tiesa, vertinti šiuos veiksnius, nustatyti jų įtaką širdies ligoms yra daug sunkiau negu vertinti įprastus veiksnius, tokius kaip kraujo spaudimas, lipidų disbalansas ir kt., nes pacientai, bandydami atrasti ligos priežastį, gali neadekvačiai vertinti prieš ligą patirtas emocijas ar išgyventus įvykius.
Įvairūs autoriai psichosocialinių ir elgsenos veiksnių įtaką ūminio koronarinio sindromo išsivystymui nagrinėjo vertindami tokių sukrečiančių įvykių, kaip žemės drebėjimas, teroro išpuoliai, poveikį sveikatai. Keleto tyrimų išvados skelbia, kad po žemės drebėjimų, teroro išpuolių sergančių ūminėmis širdies ligomis skaičius didėjo.
Mūsų šalies mokslininkai, kardiologai taip pat domisi ir tyrinėja psichosocialinių veiksnių įtaką širdies ligoms. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo atliekama pacientų, susirgusių ūminiu miokardo infarktu, apklausa. Ligonių teirautasi apie galimus ligą provokuojančius veiksnius. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip 67 proc. pacientų prieš ištikus infarktui buvo veikiami tam tikrų psichosocialinių veiksnių. Tačiau šie veiksniai infarktą sukeldavo ne iš karto, ne provokuojančio veiksnio veikimo metu, o praėjus kelioms dienoms.
Taigi psichoemociniai ir socialiniai-ekonominiai veiksniai – tai prasta socialinė-ekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka, stresas darbe ir šeimoje, priešiškumas, depresija, nerimas ir kiti psichoemociniai sutrikimai. Darbe didelį poveikį sveikatai daro dideli reikalavimai, darbo intensyvumas, emocinė įtampa, savarankiškumo stoka, etikos konfliktai, poilsio stoka, prasti santykiai su kolegomis ir darbo neužtikrintumas.
Taigi mokslo įrodyta, kad psichosocialiniai ir socialiniai-ekonominiai veiksniai ne tik didina infarkto, insulto, staigios mirties riziką, bet ir sunkina sergančiųjų sveikimą, blogina prognozę.
Svarbu tinkamai reaguoti
Norėdami sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turėtume išsiakinti ir psichosocialinius bei socialinius-ekonominius veiksnius. Tai gali padaryti gydytojas, atlikdamas apklausą. Tačiau ir pats žmogus gali pabandyti nustatyti šiuos rizikos veiksnius. Taigi visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas pastaruoju metu kelia nuolatinę įtampą, kokie yra svarbiausi neigiamų emocijų šaltiniai. Tam reikėtų surašyti visus nemalonius paskutiniųjų 12 mėnesių įvykius ir juos įvertinti. Kad tokių įvykių bus, yra normalu. Svarbu, kaip į juos reagavote, jautėtės.
Prisiminkite, kokia savijauta buvo pastarąjį mėnesį. Jeigu jautėtės prislėgtas, galvoje sukosi vien pesimistinės mintys, buvote nervingas, įsitempęs, reikėtų paieškoti būdų, kurie padėtų išeiti iš stresinės situacijos. Jeigu rasti sprendimo pačiam nepavyksta, racionaliai vertinti situaciją gali padėti ir specialistai, psichologai. Svarbu neužsisklęsti savyje, nes savaime problema neišnyks. Todėl reikia aktyviai ieškoti teigiamų sprendimų. Nebūtina iš karto kreiptis į gydytojus ar psichologus. Padėti gali ir fiziniai pratimai, sportas, bendravimas su maloniais žmonėmis, kitoks atsipalaidavimas, pomėgiai ir t. t. Tačiau jeigu visa tai nepadeda, reikėtų konsultuotis su specialistais. Blogiausias elgesio modelis – palikti viską savieigai. Tada žmogus tampa tik piktesnis, irzlesnis, problemos niekur nedingsta, o streso padariniai atlieka savo neigiamą vaidmenį – žaloja sveikatą.
Šaltiniai: Ž. Petrulionienė. Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas; E. Palevičiūtė, Ž. Petrulinienė, I. Veličkienė. Psichosocialinių ir elgsenos rizikos veiksnių įtaka ūminio miokardo infarkto išsivystymui; žurnalas „Internistas 2018“.
