Kodėl jauni vyrai miršta nuo širdies ligų?

Mirtimi pasibaigiančios širdies ligos, tokios kaip miokardo infarktas, vyrams pavojų ima kelti kone dešimčia metų anksčiau nei moterims. Statistika sako, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika ypač padidėja vyrams, perkopusiems 40–45 m. slenkstį. Kai kuriems vyrams pasiseka, kaip, pvz., legendiniam sportininkui Arvydui Saboniui – jam medikai laiku spėjo suteikti pagalbą. Tačiau, Higienos instituto duomenimis, 2015 m. daugiau kaip 1200 žmonių padėti nepavyko, ir jie mirė nuo ūminio infarkto.

Karjera pirmiau, sveikata palauks

Sulaukti anūkų vestuvių, išsaugoti šviesų protą, būti aktyviam ir džiaugtis gyvenimu, kai bus perkoptas 80 metų slenkstis, nori daugelis. Tačiau rūpintis sveikata, dėti pastangas norinčiųjų daug mažiau. Vyrai gydytojų kabinetų duris praveria tik tada, kai negalavimas ima kelti didelį diskomfortą, trukdo dirbti ir visavertiškai gyventi. Ligi tol jie geriau kentės, bet pas gydytoją neis. Vyrai nėra linkę ieškoti gydytojų pagalbos, net jei jaučiasi blogai. Ką jau kalbėti apie profilaktinius patikrinimus, apie tai, kad jiems irgi yra svarbu žinoti tokius kraujo parlamentus, kaip riebalų ir cukraus kiekis, kraujo spaudimas. Gydytojai pastebi, kad kone du kartus dažniau dėl savo sveikatos profilaktikos į juos kreipiasi moterys nei vyrai.

Atsitiktinai jaunam vyrui diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas dažnai atrodo visai nebaisus. „Karjera pirmiau, sveikata palauks, juk man nieko neskauda“, – mano daugelis. Todėl ir hipertenzijos gydymą nusprendžia atidėti. Tačiau toks atidėjimas gali būti pražūtingas. Nes širdies ligos prasideda daug anksčiau, nei žmogus ką nors pajunta, o kai pajunta, pagalba gali ir nesuspėti.

Vyrai neretai nemoka identifikuoti simptomų. Jie nesureikšmina su infarkto pradžia siejamų negalavimų krūtinės, pilvo srityse. Tokius simptomus, kaip skausmas ar sunkumas krūtinėje, gniaužimas, smaugimas, priskiria nuovargiui, stresui ir pas gydytoją neskuba. O juk tai gali būti miokardo infarkto požymiai.

„Alaus pilvukas“ = hipertenzija?

Naujas leidinio „The Lancet“ atliktas tyrimas skelbia grėsmingas išvadas Lietuvos vyrams: pagal nutukusių vyrų skaičių mūsų šalis yra trečioje vietoje (36 proc.) po Airijos ir Jungtinės Karalystės (po 38 proc.). Taigi dėl to, kad „alaus“ pilvuką turi daug vyrų, kad pilvo apimtis padidėjusi daugeliui 40-mečių, daugėja jaunų sergančiųjų hipertenzija vyrų. Hipertenzijos vystymąsi vyrams lemia ir tai, kad genetinis smulkiųjų kraujagyslių polinkis susitraukti skatinamas gausiu sūraus ir aštraus maisto vartojimu, alkoholiu. Dėl to kraujagyslės sudirginamos, paburksta, jų spindis susiaurėja, ir kraujospūdis kyla.

Todėl jau nuo 20-ies metų amžiaus rekomenduojama stebėti kraujo spaudimą. Dabartiniai darbo krūviai, įtemptas gyvenimo rimtas, sėdimas darbas, netinkama mityba, žalingi įpročiai lemia, kad hipertenzija „jaunėja“.

Kokias atvejais širdžiai gali kenkti sportas?

Išvaizda, figūra daugelis vyrų, ypač jaunų, rūpinasi, ir tai gerai. Jie lanko sporto klubus, augina raumenis, treniruojasi. Tačiau ir treniruotės arba fizinis aktyvumas gali kenkti.

Dažna vyrų klaida, kad jie, po didelės pertraukos atradę laiko sportui, staiga griebiasi itin intensyvių treniruočių. Arba apskritai visada per daug pasitiki savo jėgomis ir užsimoja įveikti per didelius krūvius. Niekada nebus žalingas saikingas fizinis aktyvumas, pamatuotas, kai krūviai didinami palaipsniui. Medikai rekomenduoja klausyti savo organizmo, ir tada sportas nepakenks. Geras širdies darbo stebėjimo įrankis – pulso matavimas. Reikia žinoti savo viršutinę pulso ribą, ir kai treniruočių metu ši riba viršijama, stengtis tokios būklės būti kuo mažiau.

Apie pavojų širdžiai įspėja ir tokie organizmo signalai:

• jeigu fizinių pratimų metu ar tuoj po jų juntamas skausmas už krūtinkaulio, kairiosios rankos, peties ar kaklo skausmas;
• svaigsta galva ir netenkama sąmonės;
• po nedidelio fizinio krūvio atsiranda dusulys ar sutrinka širdies ritmas.

Pajutusiems šiuos negalavimus reikia kreiptis į gydytoją. Apskritai, prieš pradedant sportuoti po ilgesnės pertraukos, ypač vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, atlikti profilaktinius patikrinimus, pasitarti dėl krūvių.

Staigios mirties veiksniai – rūkymas, hipertenzija ir padidėjęs cholesterolio kiekis

2013 m. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atliko Vilniaus miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumų, požiūrio į sveikatą ir jos priežiūrą tyrimą, kuriame dalyvavo 1065 20–64 m. Vilniaus miesto gyventojai. Sprendžiant iš tyrimo, sostinės darbingo amžiaus gyventojams dažniausiai buvo nustatomas ar gydomas padidėjęs kraujo spaudimas. Antroje vietoje buvo stuburo ligos, trečioje – padidėjęs cholesterolio kiekis. Apklausos duomenys parodė, kad 57,6 proc. tyrimo dalyvių arterinis kraujo spaudimas buvo matuotas ne seniau kaip prieš metus, 22,1 proc. – seniau kaip prieš metus, 3,5 proc. dalyvių nurodė, kad kraujo spaudimas jiems niekada nebuvo matuotas. Dar 16,8 proc. respondentų neprisiminė paskutinės kraujospūdžio matavimo datos.

O juk profilaktinė patikra leistų anksti aptikti negalavimą ar jo rizikos veiksnius, kurių koregavimas padėtų išvengti ligų, pagerintų gyvenimo kokybę ir pailgintų jo trukmę. Šiandien vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra viena trumpiausių, o vyrų – pati trumpiausia. Statistika tokia, kad net 15 proc. mirčių nuo kraujotakos ligų įvyksta jauniems iki 45 metų vyrams.

Arterinės hipertenzijos gydymo tikslas – apsaugoti arterijas ir vidaus organus nuo pažeidimo, kurį ilgainiui sukelia padidėjęs kraujo spaudimas. Sergantiesiems hipertenzija gresia padidėjęs arterijų sustandėjimas ir aterosklerozė, širdies infarktas ir galvos smegenų insultas, inkstų ir širdies nepakankamumas, regos susilpnėjimas. Kai kurios šių komplikacijų gali baigtis mirtimi.

Žmonės turi žinoti, kad pirmuosius 15–20 m. sergantieji hipertenzija jokių negalavimų nejaučia. Yra trys svarbiausi veiksniai, kurie susiję su staigios mirties rizika, – tai rūkymas, aukštas kraujo spaudimas ir padidėjęs cholesterolio kiekis.