Erekcijos sutrikimai – širdies ligų pranašas?

Žinoma, kad hipertenzija, ypač ligos pradžioje, nepasireiškia jokiais simptomais. Žmogaus kraujo spaudimas gali būti smarkiai padidėjęs, o jis apie tai nė nenutuokia. Simptomai dažniausiai atsiranda, kai išsivysto ligos komplikacijos, kai yra pažeidžiami organai taikiniai – širdis, inkstai, smegenys. Todėl mokslininkų dėmesys nuolat nukreiptas į ankstyvą ligos išaiškinimą, į požymių, pranešančių apie ligą, paiešką. Vienas tokių – erekcijos sutrikimai.

 

Kas didina kraujo spaudimą?

Aukštas kraujo spaudimas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, lemiančių beveik du trečdalius visų insultų ir pusę visų išeminės širdies ligos atvejų. Naujausi vertinimai rodo, kad visame pasaulyje 7,6 mln. pirmalaikių mirčių (13,5 proc. viso pasaulio mirtingumo) ir 92 mln. neįgalumo atvejų (6 proc. visame pasaulyje) buvo susiję su aukštu kraujo spaudimu.

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai – 90 proc. atvejų – nustatoma pirminė hipertenzija, kai vienos aiškios ligos priežasties nerandama. Ir tik 10 proc. atvejų AH būna antrinė, t. y. kada liga atsiranda dėl kitų sutrikimų (inkstų, kraujagyslių ligų).

Pirminės arterinės hipertenzijos vystymąsi lemia daug ir įvairių veiksnių. Iš viso jų žinoma daugiau kaip 200, tačiau ne visi jie vienodai svarbūs. Iš visų rizikos veiksnių labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelis kūno svoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa. Įtakos turi genetika, amžius (daugiau kaip 35 metų). Taip pat reikėtų nepamiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir didina kraujospūdį. Kenkia ir riebus maistas, nes jis didina kraujo riebalų kiekį, alkoholis. Psichosocialinę įtampą gali sukelti įvairios situacijos, pvz., naktinis darbas, egzaminas, vedybos ar skyrybos, fizinis darbas, kt. Šiuo atveju kraujo spaudimas gali padidėti laikinai, o, situacijai pasikeitus, – normalizuotis. Laikinai padidėjęs kraujo spaudimas nėra pavojingas sveikatai. Pavojų kelia nuolatinė įtampa ir stresas, kai konfliktinės situacijos kartojasi nuolat, kai žmogus nuolat jaučiasi suirzęs.

Šiandieninis gyvenimo tempas priverčia žmones suktis it voveres, pamirštant apie poilsį, tinkamą mitybą. Taigi dabartiniai darbo krūviai, įtemptas gyvenimo rimtas, sėdimas darbas, netinkama mityba lemia, kad hipertenzija „jaunėja“. Todėl jau nuo 20-ties metų amžiaus rekomenduojama stebėti arterinį kraujo spaudimą.

 

Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Dažniausiai kraujo spaudimas, ypač nedaug padidėjęs, nepasireiškia jokiais negalavimais. Kartais žmonės gali skųstis galvos skausmu (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimu, spengimu ausyse, skausmu širdies plote, širdies plakimu, kraujavimu iš nosies. Tačiau, kaip jau minėta, dažniausiai žmogus nieko nejaučia. Taip yra ir dėl to, kad kraujo spaudimas didėja pamažu, ir žmogaus organizmas prie to prisitaiko. Todėl net ir žmonės, kurių spaudimas yra 180/90 mmHg, gali jaustis pakankamai gerai.

Kalbant apie netipinius aukšto kraujo spaudimo požymius, galima paminėti knarkimą, apnėją (kvėpavimo sustojimas 10 ir daugiau sekundžių). Manoma, kad, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, išburksta smegenų kraujagyslės, jos nepakankamai aprūpinamos deguonimi ir kitomis maisto medžiagomis, dėl to žmogų gali varginti knarkimas, apnėja.

Kitas netipinis padidėjusio kraujospūdžio simptomas, būdingas vyrams, – tai yra erekcijos sutrikimas. Yra duomenų, kad hipertenzija sergantiems vyrams erektilinės disfunkcijos rizika yra 2,5 karto didesnė. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, pablogėja kraujo priplūdimas į lytinius organus erekcijos metu. Taigi hipertenzija gali būti viena iš impotencijos priežasčių.

 

Erekcijos sutrikimas – padidėjusio kraujo spaudimo pasekmė?

Vidinio kraujagyslių dangalo – endotelio – vaidmuo gerai kraujagyslių būklei ir širdies veiklai itin svarbus. Žinoma, kad būtent jis ir nukenčia pirmiausia. Jeigu endotelis – kraujagyslių apsauginis barjeras – sveikas, kraujagyslių sienelė yra apsaugota, ir nei kraujo riebalai, nei uždegiminės ląstelės per jį neprasiskverbia. Endotelis gamina tiek kraujagysles plečiančias, tiek jas sutraukiančias medžiagas. Kai jis nepažeistas, šių medžiagų santykis yra subalansuotas. Endotelis gamina ir azoto oksidą, kuris ne tik plečia kraujagysles, bet ir slopina trombų susidarymą, suriša kenksmingus laisvuosius radikalus. Kuo žmogus vyresnis, tuo gaminamo azoto oksido kiekis mažėja, be to, tokie veiksniai, kaip rūkymas, nutukimas, hipertenzija, dislipidemija, diabetas, dar labiau mažina jo kiekį. Todėl sutrinka pusiausvyra tarp kraujagysles plečiančių ir sutraukiančių medžiagų, vystosi endotelio disfunkcija. Mažėjant azoto oksido gamybai endotelyje, trinka ir erekcija.

Erekcijos disfunkcijai vystytis įtaką darantys veiksniai skirstomi į organinius ir psichogeninius. Organiniai veiksniai yra kraujagysliniai, neurologiniai, endokrininiai sutrikimai, iš kurių dažniausiai pasitaiko kraujagyslinė erekcijos disfunkcija. Erekcijos sutrikimams įtaką daro amžius, diabetas, rūkymas, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, hipertenzija. Širdies ligų rizikos veiksniai tie patys. Todėl ir sukurta endotelio disfunkcijos koncepcija, kuri aprašo erekcijos disfunkciją kaip kitokį kraujagyslių ligos pasireiškimą – specifinę mažų kraujagyslių ligą. Padaryta išvada, kad erekcijos disfunkcija parodo riziką susirgti koronarine širdies liga. Skirtumas, kad mažo skersmens varpos kraujagyslės paveikiamos anksčiau nei didesnės koronarinės kraujagyslės, abiem atvejais vyrauja endotelio disfunkcija. Taigi erekcijos sutrikimas gali būti ankstyvas širdies vainikinių kraujagyslių pažeidimo pranašas. Paprastai, pasireiškus pirmiesiems erekcijos disfunkcijos požymiams, koronarinė širdies liga pasireiškia po 3–5 metų.

Tyrimų duomenys rodo, kad arterine hipertenzija sergantys vyrai du kartus dažniau patiria erekcijos sutrikimų, palyginti su to paties amžiaus vyrais, kurių kraujo spaudimas yra normalus. Yra ir kitų duomenų – kad erekcijos disfunkcija pasireiškia 33–68 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija.

 

Šaltiniai: http://www.gerontologija.lt; http://www.pasveik.lt

 

 

 

Projekto partneriai: