Vitaminas D – naujas širdies vitaminas?
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas odoje veikiant ultravioletiniams (UVB) saulės spinduliams arba gaunamas su maistu. Pastarąjį dešimtmetį atsirado daug naujų duomenų apie įvairiapusį šio vitamino poveikį žmogaus sveikatai, taip pat apie tai, kad jo trūkumas gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip vitaminas D patenka į žmogaus organizmą?
Žinomos 4 vitamino D formos – lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4). Žmogaus organizme svarbiausi yra ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Veikiant UVB spinduliams, vitaminas D2 susidaro augaluose, todėl jo gauname valgydami augalinių produktų – alyvuogių, saulėgrąžų aliejaus, tamsiai žalios spalvos daržovių, grybų, avižų. Vitaminas D3 sintetinamas odoje veikiant UVB spinduliams arba gaunamas su maistu. Šio vitamino yra gyvulinės kilmės produktuose: kiaušinio trynyje, lašišoje, silkėje, unguryje, tune, žuvų taukuose, svieste, piene, vitaminu D papildytuose produktuose. Tačiau ir šios formos nėra aktyvios. Biologiškai veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, yra 1,25-(OH)2D3 (kalcitriolis), žmogaus organizme susidaranti metabolinių procesų metu. Kaip?
Dviem būdais į organizmą patekęs vitaminas (per odą ir su maistu) turi būti du kartus aktyvuotas. Pirmoji aktyvacija vyksta kepenyse, antroji – inkstuose. Vieną kartą aktyvuotas vitaminas D rodo vitamino D sankaupas žmogaus organizme, kurias galime ištirti, t.y. nustatyti 25-hidroksivitamino D-kalcidiolio kiekį kraujyje. Antrą kartą aktyvuotas 25-hidroksivitaminas D virsta aktyvia vitamino D forma – kalcitrioliu.
Vitamino D trūkumas nustatomas, jeigu D-kalcidiolio yra mažiau nei 20 ng/ml, nepakankamumas – esant 20–30 ng/ml, pakankamas kiekis – 30–80 ng/ml ir perteklius – daugiau kaip 100 ng/m.
Vitamino D gali trūkti ir saulėtų kraštų gyventojams
Rekomenduojamą vitamino D paros normą užtikrinsime, jeigu per dieną suvalgysime 85 g termiškai neapdorotos lašišos, 250 g tuno, 10 kiaušinių arba 2,5 kg fermentinio sūrio, kas praktiškai yra neįmanoma. Tačiau didžiausią vitamino D kiekį organizmas pasisavina per odą. Kita vertus, dėl to, kad vengiama saulės spindulių, dėl apsauginių kremų naudojimo, taip pat ir dėl pasikeitusio gyvenimo būdo daugeliui žmonių vitamino D trūksta. Kita bėda – senstant oda nesugeba pagaminti tiek vitamino D, kad jo užtektų dienos normai.
Vitamino D trūkumas – aktuali visame pasaulyje problema, kuri paliečia įvairaus amžiaus, sveikatos būklės, geografinės platumos gyventojus. Atlikta nemažai tyrimų, apimančių įvairių pasaulio kraštų ir geografinių platumų gyventojus, ir sulaukta paradoksalių rezultatų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad daugiausia vitamino D trūksta Viduržemio jūros gyventojams, t.y. tų kraštų, kur saulės daugiausia ir kur mityboje nestokojama vitamino D (plačiai vartojamas alyvuogių aliejus, jūros gėrybės ir pan.). Saulėtoje aplinkoje gyvenantys žmonės, bijodami odos ligų, vengia ilgai būti saulėje, naudoja įvairias apsaugos priemones. Vitamino D trūksta maždaug pusei Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ir apie 2/3 likusio pasaulio vyresnio amžiaus žmonėms.
Lietuvoje situacija itin bloga. 2012 m. medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad beveik 9 iš 10-ies tirtų pacientų trūksta vitamino D. Paaiškėjo, kad kritinis šio vitamino deficitas (mažiau nei 10 ng/ml) nustatytas 36 proc. tiriamųjų, deficitas (mažiau nei 20 ng/ml) – 40 proc. Optimalus vitamino D kiekis aptiktas tik 13 proc.
Ryšys tarp vitamino D ir širdies ligų
Yra duomenų, kad vitaminas D veikia širdies raumenį, turi didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių sistemos reguliacijai. Vitamino D receptorių randama širdies ir kraujagyslių ląstelėse. Manoma, kad vitamino D stoka didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vitaminas D susijęs su parathormono koncentracija, kuri padidėja, kai vitamino D kiekis per mažas. Padidėjusi šio hormono koncentracija didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką per daugelį grandžių: besivystantį sisteminį uždegimą, lemiantį aterosklerozės vystymąsi ir progresavimą. Taip pat žinoma, kad vitaminas D smarkiai padidina tam tikro baltymo, kuris neleidžia kraujagyslėms kalkėti, sintezę. Atitinkamai, trūkstant vitamino D, skatinamas kraujagyslių kalkėjimas. Taip pat vitamino D trūkumas aktyvuoja kraujo spaudimą reguliuojančią renino-angiotenzino sistemą, kuri skatina arterinę hipertenziją.
Taigi mažas vitamino D kiekis skatina arterinės hipertenzijos; kairiojo skilvelio hipertrofijos (sustorėjimo); širdies nepakankamumo, lėtinio kraujagyslių uždegimo vystymąsi.
Kai vitamino D trūksta – infarkto rizika dvigubėja
Atlikti mokslo tyrimai įrodė ryšį tarp hipertenzijos, širdies nepakankamumo, kraujagyslių ligų ir vitamino D stokos. Nustatyta, kad vyrams, kurių kraujyje vitamino D koncentracija nepakankama, rizika susirgti miokardo infarktu yra dvigubai didesnė negu tiems, kuriems šio vitamino netrūksta. Dar vienas tyrimas atliktas su 3258 Vokietijos gyventojais, kuriems buvo atliekama širdies kateterizacija. Po daugiau nei 7 metų stebėjimo nustatyta, kad rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra du kartus didesnė tiems, kurių kraujyje vitamino D koncentracija buvo mažesnė nei norma.
Kaip pajausti, kad vitamino D trūksta? Specifinių simptomų nėra. Bet yra nespecifiniai, kurių dažniausi – raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, kūno masės didėjimas. Jei žmogus skundžiasi šiais negalavimais, reikėtų pagalvoti apie vitamino D trūkumą.
Ekspertai rekomenduoja vis didesnes vitamino D koncentracijas, nes didesni jo kiekiai siejami su retesniais įvairių ligų atvejais. Pavyzdžiui, rachito prevencijai pakanka 20 ng/ml, tačiau, siekiant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, reikėtų gerokai didesnio vitamino D kiekio.
