Valdyti kraujo spaudimą – tai išvengti širdies ligų

Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, yra pirmaujantis mirties rizikos veiksnys visame pasaulyje. Deja, ateities prognozės nedžiugina: manoma, kad aukšto kraujo spaudimo lygis ir toliau didės, ypač tai aktualu besivystančioms šalims, taip pat ir Lietuvai. Kaip sustabdyti šią epidemiją? Kas padės tinkamai valdyti ir kontroliuoti ligą?

Hipertenzija tinkamai gydoma 3 proc. vyrų ir 7 proc. moterų

Arterinės hipertenzijos paplitimas yra didelis ir pagal prognozes nemažės ir ateityje. Skaičiuojama, kad pasaulyje sergančiųjų šia liga skaičius nuo 1 milijardo 2000 m. išaugs iki 1,5 milijardo 2025 metais. Rytų Europos šalyse šia liga sergama du kartus dažniau negu išsivysčiusiuose. Lietuva – ne išimtis. Mūsų šalis priskiriama prie šalių, kur yra didesnis pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas.

Lietuvoje hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–60 metų gyventojų, arba kas trečias darbingo amžiaus žmogus. Bloga žinia yra ne tik didelis sergančiųjų skaičius, bet ir tai, kad tik pusė visų sergančiųjų žino apie savo ligą, iš jų tik pusė gydosi, o iš besigydančiųjų – tik pusė gydosi tinkamai. Todėl itin svarbu tinkamai valdyti ligą ir taip mažinti jos komplikacijų žalą sveikatai ir mirčių, taip pat ir nuo hipertenzijos, skaičių. Lietuvos gyventojų stebėjimas pagal daugiau kaip 25-erius metus vykdomą CINDI (Lipidų apykaitos sutrikimai tarp Lietuvos kaimiškų rajonų gyventojų) programą rodo tikrąją situaciją ir skelbia, kad arterinė hipertenzija – pagrindinis modifikuojamas rizikos veiksnys – valdomas blogai. Šio tyrimo duomenimis, mūsų šalyje aukštas kraujospūdis veiksmingai reguliuojamas tik apie 3 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o Europos vidurkis yra apie 30 proc.

Kodėl hipertenzija blogai valdoma?

Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujo spaudimas yra didesnis kaip 140/90 mmHg, ir toks padidėjimas fiksuojamas mažiausiai tris kartus, lankantis pas gydytoją kas 2–4 savaites.

Kraujospūdžio mažinimas vartojant vaistų susijęs su sumažėjusiu sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau šiandien situacija tokia, kad praktikoje hipertenzija dažnai nediagnozuojama, negydoma arba gydoma netinkamai.

Taigi, visų pirma, hipertenzija nėra laiku diagnozuojama, t.y. gana dažnai ši liga nustatoma jau įvykus komplikacijoms, o tai reiškia, kad žmogaus kraujo spaudimas yra padidėjęs jau apie10–15 metų. Netenkina situacija ir kalbant apie jaunų žmonių hipertenzijos diagnostiką, nes jie ilgam dingsta iš gydytojų akiračio, o sugrįžta dažniausiai tik tada, kai liga progresuoja ir tampa sunkiau kontroliuojama. Hipertenzijos, kaip ir visų ligų, gydymo sėkmė labai priklauso nuo ligos stadijos: kuo sunkesnės stadijos ji diagnozuojama, tuo sunkiau yra ir ją valdyti.

Dar viena iš priežasčių, kurią galima paaiškinti bloga hipertenzijos kontrole, yra tai, kad pacientai nesilaiko gydymo režimo. Sergantieji prisipažįsta, kad neretai savo nuožiūra sumažina vartojamų vaistų dozę, geria ne visų paskirtų antihipertenzinių vaistų, vartoja jų netinkamai, t.y. mažiau kartų, negu nurodė gydytojas, ir kt. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai pacientų (67 proc.) nesilaikė skirto medikamentinio hipertenzijos gydymo režimo, o 74 proc. nesilaikė ir nemedikamentinių rekomendacijų.

Atsisakyti alkoholio lengviau negu pradėti sportuoti ar laikytis dietos

Hipertenzijos gydymas, nepaisant ligos stadijų ir sunkumo, visada susijęs su gyvensenos korekcija. Visiems pacientams gydytojai rekomenduoja nemedikamentines kraujo spaudimo mažinimo priemones. Dažniausios jų yra šios: riboti druskos kiekį, laikytis dietos (valgyti daugiau daržovių, mažiau produktų, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų ir cholesterolio), daugiau judėti, vengti alkoholio. Jau minėto Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 25,98 proc. tyrime dalyvavusių pacientų laikėsi šių nemedikamentinio gydymo patarimų. Dažniausiai pacientai nesilaikė rekomendacijų reguliariai mankštintis – 70 proc. Užtat beveik visi pacientai nurodė, kad riboja alkoholio vartojimą – 91 proc. Kito – NHANES (angl. the National Health and Nutrition Examination Survey) – tyrimo duomenys panašūs: valgomosios druskos ir alkoholio apribojimų laikėsi daugiau pacientų, palyginti su patarimais mankštintis arba mažinti svorį. Viena vertus, pastarosios rekomendacijos reikalauja daugiau pastangų. Kita vertus, dažnai būna neapibrėžtos, nekonkrečios.

Nemedikamentinių priemonių reikšmė valdant hipertenziją yra didelė, tačiau jų laikosi mažiau hipertenzija sergančių pacientų, palyginti su medikamentinio gydymo režimo laikymusi. Priežastys, kodėl pacientai vengia koreguoti gyvenseną, panašios, kaip ir kalbant apie vaistų vartojimą. Tai yra žinių stoka, sveikatos įsitikinimai, netinkami santykiai su gydytoju, taip pat finansiniai sunkumai, transporto problemos, eilės prie gydytojų kabinetų ir kt.

Mažesnis kraujospūdis – mažesnė rizika

Net ir nedidelis kraujo spaudimo sumažėjimas gali gerokai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Manoma, kad visuomenės diastolinio (apatinio) kraujospūdžio sumažėjimas 2 mmHg hipertenzijos paplitimą sumažina 17 proc., išeminės širdies ligos – 6 proc., insulto riziką – 15 proc. Kita vertus, negydyta hipertenzija sutrumpina gyvenimo trukmę apie penkerius metus. Didelį poveikį kraujo spaudimui daro ir gyvenimo būdo korekcija.