Sveikas vaikų maistas = sveika širdis?
Vaiko elgsena, įpročiai formuojasi šeimoje. Pats vaikas dar nežino, kas tikra, ko reikia bijoti, kaip elgtis. Lygiai taip pat pats vaikas negali sveikai maitintis ar daugiau sportuoti, jeigu to neskatina tėvai.
Kokį maistą ruošti vaikui, kad jis augtų sveikas? Kas bus, jeigu jis maitinsis netinkamai? Ar padidėjęs kraujo spaudimas vaikystėje būtinai peraugs į hipertenziją suaugus?
Kokie vaikų mitybos įpročiai?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) atliko tyrimą (2014–2015 m.), kuriame vertino ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročius. Išanalizuoti 1019 1–7 m. amžiaus vaikų, nelankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, anketų duomenys. Rezultatai parodė, kad pusryčiauja didžioji dauguma – 93,3 proc. – vaikų. Tačiau dauguma tėvų gamindami maistą vaikams vartoja prieskonius (40,2 proc.), taip pat ir druską (47,3 proc.). Trys ketvirtadaliai (75,6 proc.) tėvų manė, kad jų vaikai maitinasi tinkamai. Tyrėjai nustatė, kad ne visų tyrime dalyvavusių vaikų mitybos įpročiai atitinka sveikos mitybos rekomendacijas, nors didžioji dalis vaikų ir valgo sveikatai palankių produktų – vaisių, daržovių, grūdinių ir nevalgo nepalankių – saldumynų, traškučių, gazuotų gėrimų. Taigi tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio tam, ką deda į vaiko lėkštę, ugdyti sveikos mitybos įpročius.
Kaip kinta mitybos kokybė vaikui augant, kai jis pradeda lankyti mokyklą ir gali pats rinktis maisto produktus?
SMLPC kartu su LPF „Maisto bankas“ atliko 6–7 klasių mokinių tyrimą (2016 m.), kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti mokinių mitybos įpročius, taip pat palyginti ir ankstesnių metų 2013 m., 2009 m., 2007 m. tyrimo rezultatus. Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dauguma apklaustų mokinių valgo ne rečiau kaip 3–4 kartus per dieną, nors pastebima, kad valgančių 2 ir 3 kartus per dieną skaičius šiek tiek didėja, o keturis kartus – mažėja. Kitas dalykas, kad, pradėję lankyti mokyklą, vaikai rečiau valgo pusryčius. Tokių vaikų tarp 2016 m. tyrimo dalyvių buvo tik 62, 7 proc., 2013 m. – 63,9 proc., 2007 m. – 63,6 proc., o 2009 m. be pusryčių į mokyklą einančių vaikų skaičius buvo 56,8 proc.
Šis tyrimas vertino ir mokinių žinias apie sveiką mitybą. Paaiškėjo, jog tik apie du trečdalius mokinių žino, kad kasdien reikia valgyti daržovių, ir tik apie 60 proc. – duonos, kruopų, košių. Ši tendencija nekinta. Vaisų ir daržovių vartojimas išlieka be reikšmingų pokyčių, nors 2016 m. nedaug sumažėjo valgančių daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną, palyginti su 2013 m. tyrimo duomenimis (nuo 68,5 proc. iki 64,4 proc.), ir padidėjo atsakiusių, kad daržovių nevalgo (nuo 2,4 proc. 2013 m. iki 8,2 proc. 2016 m.).
Svarbi tema – saldumynai. 2016 m. nedaug sumažėjo kasdien saldumynų valgančių vaikų (nuo 57,2 proc. 2013 m. iki 51,7 proc. 2016 m.). Tačiau žalinga tendencija – kad beveik kas antras vaikas kasdien valgo saldumynų – išlieka.
Svarbi ir kita tendencija – visų tyrimų rezultatai rodo, kad didžioji dalis mokinių žino, kodėl reikia valgyti ir gerti, ir šis skaičius beveik nekinta, kaip nekinta ir tai, kad kas dešimtas mokinys nežino, kodėl reikia valgyti ir gerti.
Nesveika mityba – nutukimas
Turinčių antsvorio ir nutukusių daugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, 22 mln. vaikų turi antsvorio, o daugiau kaip 5 mln. yra nutukę. Šiuo metu neabejojama, kad nutukimas skatina metabolinio sindromo, kuris yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys, atsiradimą.
Sveika mityba kartu su fiziniu aktyvumu – tai yra priemonės, kurios galėtų padėti suvaldyti nutukimo epidemiją. Kartu tai užkirstų kelią ir tokioms ligoms, kaip kraujotakos sistemos ligos, taip pat ir visų širdies ligų pradžiai – arterinei hipertenzijai.
Šiandien mūsų šalyje situacija tokia, kad vaikų mityba yra palanki lėtinėms neinfekcinėms ligoms rastis. Todėl būtina ją keisti, būtina mokyti, šviesti tiek vaikus, tiek jų tėvus. Vaikai turėtų būti ne tik mokomi, bet ir paragavę turėtų įsitikinti, kad sveikas maistas gali būti ne tik sotus, įvairus, patrauklus, bet ir skanus.
Ką įdėti į priešpiečių dėžutę?
Šiais metais, nuo rugsėjo 1 d., įsigaliojo naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo organizavimo. Viena iš jų – vaikams rekomenduojama neštis sveikus užkandžius į mokyklas ir darželius. Priešpiečių neturėtų sudaryti tokie produktai, kurių sudėtyje yra daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaiko sveikatai nepalankių maisto medžiagų ir menkaverčių sudedamųjų dalių.
Tėvų pageidavimu Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nepageidaujamų produktų mokykloje sąrašą:
- Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti ar spraginti gaminiai.
- Saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai.
- Valgomieji ledai.
- Pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu, kremu.
- Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, nealkoholinis alus, sidras, vynas.
- Kramtomoji guma.
- Produktai, gėrimai, kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai).
- Sultinių, padažų koncentratai.
- Padažai su spirgučiais.
- Šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kuriuos gaminant vartojamos rūkymo kvapiosios medžiagos, rūkyta žuvis.
- Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, strimelė (silkė), pagauta Baltijos jūroje.
- Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai.
- Mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis, subproduktai (išskyrus liežuvį ir kepenys).
- Džiūvėsėliuose volioti ar kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai.
- Maisto papildai.
- Maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba tokie, kurių sudėtyje yra GMO.
- Maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.
Aukštas kraujo spaudimas vaikystėje = hipertenzija suaugus?
Tyrimų duomenimis, vaikystėje ir jaunystėje nustatytas AKS ir kūno masės indeksas (KMI) yra tiesiogiai susiję su suaugusiųjų arteriniu kraujo spaudimu (AKS) ir yra reikšmingi arterinės hipertenzijos ir nutukimo prognostiniai veiksniai.
G.V. Sakalauskienės daktaro disertacija („Lėtinių ligų rizikos veiksnių raida nuo vaikystės (Kauno miesto gyventojų kohortinis tyrimas)“) – tai 1976 m. pagal tarptautinę juvenilinės (jaunatvinės) hipertenzijos programą pradėto ir tęsiamo Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m., ilgalaikio stebėjimo dalis. Šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio, kai 25 metus buvo stebima Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m., kohorta. Šie gyventojai pirmą kartą buvo tiriami 1976–1977 m., vėliau 1988–189 m., 1997 m. ir 2002–2003 m. Tyrimo išvados skelbia, kad daugiau nei pusė tiriamųjų, kuriems vaikystėje buvo aukštas AKS, jis išliko didelis ir 38–39 m. amžiuje. Asmenys, kurių KMI buvo didžiausias, po 25 m. KMI irgi buvo didesnis, o cholesterolio koncentracija taip pat tiesiogiai priklausė nuo jaunystėje buvusių rodmenų. Taigi įrodyta, kad hipertenzija pradeda vystytis jauname amžiuje ir vaikai, kurių AKS priklauso viršutiniam kraujospūdžio deciliui, suaugę gali sirgti pirmine hipertenzija. Todėl, norėdami sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sveikos gyvensenos įpročius būtina ugdyti nuo vaikystės.
Kaip vaiką pratinti prie sveiko maisto?
- Pradėkite nuo savęs – patys valgykite sveiką maistą.
- Aiškinkite, kodėl vieni produktai sveiki, kiti – ne.
- Gaminkite kartu su vaiku, nes vaikai greičiausiai neatsisakys valgyti to, ką patys pagamino.
- Stenkitės, kad maistas atrodytų patraukliai.
- Siūlykite kuo įvairesnį maistą, naują produktą pateikite žaidimo forma, o nemėgstamą maistą galite užmaskuoti.
- Nedrauskite, nekritikuokite, negrūskite per prievartą.
- Apsišarvuokite kantrybe, sveikų įpročių formavimas – ilgas procesas.
Šaltiniai:
https://e–tar.lt/portal/lt/legalAct/a8d14e5046e311e8ade598b2394a491d/WFTAPqyxls
http://sam.lrv.lt/lt/naujienos
http://smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017 metai/Lankstukai/_2016_ATASKAITA_Sveikatiada
