Stiprus imunitetas lygu sveika širdis?

Imuniteto svarbą sveikatai sunku nuvertinti: jei žmogus neturėtų imuninės sistemos, jis tiesiog negyventų. Dažniausiai silpną imunitetą esame įpratę sieti su peršalimo, virusinėmis ar bakterinėmis ligomis, kaltinti jį dėl blogos savijautos, jėgų stokos, nuovargio. Kalbama ir apie imuniteto įtaką vėžio vystymuisi. Kai imuniteto veikla sutrinka, vystosi autoimuninės ligos, kurių metu organizmas ima kovoti prieš save. Tačiau ar gali imunitetas nulemti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą?

Kam reikalingas imunitetas?

Žodis „imunitetas“ kilęs iš lotynų kalbos (lot. immunitas) ir iš pradžių reiškė „laisvumą nuo ko nors“ (duoklės, mokesčių), ir tik vėliau jam priskirta reikšmė „laisvumas nuo ligos“. Imunitetas – tai ląstelių, organų ir audinių sistema, atsakinga už imuninius atsakus, kurių pagrindinis tikslas yra apsaugoti žmogaus organizmą nuo neigiamų aplinkos veiksnių. Apsauga užtikrinama atpažįstant žalingas „svetimas“ ląsteles, jas naikinant, neutralizuojant ir pašalinant iš organizmo.

Imuninės sistemos funkcijas reguliuoja nervų ir endokrininės sistemos. Kupinas stresų šiuolaikinio žmogaus gyvenimas, nesveika gyvensena gali nulemti imuninės sistemos veiklos sutrikimą, nusilpimą. Kartu silpsta ir apsauga nuo kenksmingų „įsibrovėlių“, kurie į žmogaus organizmą patenka valgant, kvėpuojant, bendraujant, dirbant. Todėl neretai infekcinės širdies ligos gali vystytis, kai žmogus nuolat gyvena apimtas streso, įtemptai dirba, patiria psichikos traumas, negatyvias emocijas.

Žmogaus organizmo apsauga nuo bakterijų, virusų, grybelių, parazitų, kitų žalingų medžiagų vykdoma veikiant dviem imuninėms sistemoms: įgimtam ir įgytam imunitetui. Įgimtas imunitetas vadinamas paveldimu. Įgytas imunitetas susiformuoja bėgant laikui, jis skirstomas į pasyvų ir aktyvų. Pasyvus imunitetas susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį imunitetą turi naujagimiai. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba skiepijant nuo tos ligos. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). Manoma, kad įgimtas imunitetas sudaro 60–65 proc., o įgytas 30–35 proc. bendro imuniteto dalies.

Kai imunitetas geras, jis laiku reaguoja į visus puolimus tiek iš išorės, tiek iš vidaus, ir žmogus būna sveikas. Tačiau metams bėgant ar dėl kitų priežasčių imunitetas gali nesugebėti susidoroti su žalingais virusais, kontroliuoti ir šalinti patologiškai pakitusias ląsteles. Tada ima vystytis procesai, kurie skatina senėjimą, lėtinių ligų atsiradimą.

Imunitetu rūpintis būtina. Jį sustiprinti ir išvengti tam tikrų ligų gali padėti skiepai, kurie, kaip jau minėta, prisideda prie įgimto imuniteto formavimosi. Todėl kiekvieną pavasarį, balandžio pabaigoje, minima Pasaulinė imunizacijos savaitė. Imuniteto svarba ir reikšmė gvildenama ir gegužės 12-ąją, minint Pasaulinę lėtinio nuovargio ir silpno imuniteto dieną.

Nusilpęs imunitetas – širdies ligų rizikos veiksnys?

Pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra arterinė hipertenzija, kuri skirstoma į pirminę ir antrinę. Apie 95 proc. atvejų nustatoma pirminė hipertenzija, kai nerandama jos priežasties. Pirminei arterinei hipertenzijai vystytis įtakos turi paveldimumas, vyresnis amžius, aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, stresas, gausus druskos vartojimas ir t.t. Apie 5 proc. pacientų hipertenzija yra antrinė, t.y. ją sukelia kitos ligos, pvz., inkstų, aortos, antinksčių, kt., o kraujo spaudimo padidėjimas yra vienas iš šių ligų simptomų.

Kalbant apie hipertenziją bei širdies ir kraujagyslių ligas, pabrėžiama, kad visi rizikos veiksniai yra tarpusavyje susiję ir veikia vienas kitą, t.y. jų deriniai didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Teigiama, kad nutukimas, dislipidemija ir hipertenzija egzistuoja kaip vienas rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis veiksnių kompleksas. Surinkta įrodymų, kad šis rizikos veiksnių kompleksas, nustatytas vaikystėje, išlieka ir vyresniame amžiuje. O kokia reikšmė tenka imunitetui, ar jis gali sumažinti širdies ligų riziką?

Stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?

Londono Karališkojo koledžo (Didžioji Britanija) mokslininkai, tyrę grupę pacientų, sergančių arterine hipertenzija, nustatė, kad ligoniams, kurių kraujyje daugiau tam tikros rūšies antikūnų, rečiau įvyksta miokardo infarktas, nepaisant kitų rizikos veiksnių. Todėl buvo padaryta išvada, kad tam tikrų antikūnų kiekio kraujyje nustatymas gali padėti įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką konkrečiam žmogui. Priminsime, kad antikūnai žmogaus organizme gaminasi siekiant apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Į tyrimą mokslininkai atrinko pacientus, kurių kraujo spaudimas buvo padidėjęs ir kuriems buvo nustatytas vienas ar keli širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Tyrimo metu buvo vertintas bendras imunoglobulino G (IgG), imunoglobulino M (IgM) kiekis kraujyje, oksiduotos mažo tankio lipoproteinų formos (ak-oks MTL) antikūnai. Žinoma, kad būtent mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis yra labiausiai aterogeniškas, nes skatina cholesterolio plokštelių formavimąsi kraujagyslėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis IgG, IgM ir ak-oksMTL kiekis kraujyje yra susijęs su mažesne miokardo infarkto išsivystymo rizika. Mokslininkų nuomone, ateityje tam tikrų antikūnų vertinimas greičiausiai bus atliekamas kaip vienas būdų, padedančių įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Šaltiniai: Paddock, Catharine. Heart attack risk is lower when immune system is more robust. Medical News Today. MediLexicon, Intl., http://www.medicalnewstoday.com/articles/311106.php