Širdies ligos aukas renkasi pagal lytį?
Vyrauja nuomonė, kad nuo širdies ligų dažniau miršta vyrai. Tačiau statistikos skaičiai rodo, kad pirmaujančios pozicijos pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų atitenka moterims. Kodėl? Kokia širdies ligų rizika yra vyrams, kokia – moterims? Ar tos pačios širdies ligos vienodai pavojingos tiek vyrams, tiek moterims?
Vyrai nuo širdies ligų miršta dažniau nei moterys?
Įprasta manyti, kad širdies ligos dažniau nusineša vyrų gyvybes, tačiau statistika rodo, kad daugiau nuo šių ligų miršta moterų. Preliminariais 2017-ųjų metų Higienos instituto duomenimis, 2016 m. mūsų šalyje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23103 žmonės, iš jų vyrų buvo 9717, moterų – 13 386. Bendras mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2016 m. buvo 805,3 atv./100 tūkst. gyventojų: šios ligos lėmė 735,7 atv./100 tūkst. vyrų mirčių ir 864,7 atv./100 tūkst. moterų mirčių. Išeminė širdies liga taip pat šiek tiek dažniau tapo moterų mirties priežastimi: 2016 m. mirtingumas tarp moterų siekė 563,1 atv./100 tūkst., tarp vyrų – 490,3 atv./100 tūkst. Kita vertus, daug metų didesnis vyrų mirtingumas išlieka kalbant apie miokardo infarktą. 2016 m. mirtingumas nuo infarkto tarp vyrų sudarė 43,6 atv./100 tūkst., tarp moterų – 34,5 atv./100 tūkst.
Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai auga didėjant amžiui. Tuo aiškinamas ir didesnis moterų mirtingumas nuo šių ligų: jos paprasčiausiai ilgiau gyvena. Užtat daug daugiau nuo širdies ligų miršta jaunų vyrų. Pavyzdžiui, 2016 m. 35–39 metų amžiaus grupėje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 55 vyrai ir 16 moterų. 40–44 metų amžiaus grupėje vyrų ir moterų mirtingumas skyrėsi kone 6 kartus: nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 121 vyras ir 21 moteris. Keturiskart daugiau mirė vyrų ir 45–49 metų amžiaus grupėje: atitinkamai 247 ir 60. Gana didelis skirtumas išlieka ir 50–54 metų amžiaus grupėje – atitinkamai 394 ir 97, ir 55–59 metų amžiaus grupėje – atitinkamai 623 ir 172, ir 60–64 metų amžiaus grupėje – atitinkamai 816 ir 293. Pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterys pasiveja ir pralenkia vyrus sulaukusios 75-erių metų: 2016 m. 75–79 metų amžiaus grupėje mirė 1689 moterys ir 1532 vyrai.
Moterims rizika didėja po 50-ties metų
Moterims rizika susirgti širdies ligomis labai padidėja po menopauzės. Tai svarbi sveikatos problema vyresnėms kaip 45 m. amžiaus moterims. Šiame ir vyresniame amžiuje moterys linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau nei vyrai, nes šiame amžiuje sumažėja moteriškų hormonų estrogenų, anksčiau teikusių apsaugą kraujagyslėms, gamyba. Šio amžiaus moterims nustatoma daugiau širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – padidėjusi cholesterolio koncentracija, blogai valdomas kraujo spaudimas, padidėjęs ir nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje.
Virdžinijos universiteto (JAV) mokslininkai atrinko ir įvertino daugiau nei 1,5 tūkst. vidutinio amžiaus moterų medicininės dokumentacijos duomenis. Labiausiai tyrėjus domino premenopauzės laikotarpis, t.y. 5 metai iki menopauzės ir 5 metai po jos. Buvo nustatyta, kad būtent šiuo periodu smarkiai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas: nemažai daliai moterų buvo nustatytas padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs „gerojo“ didelio tankio cholesterolio kiekis kraujyje. Taip pat kartu buvo pastebimas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujo spaudimas, didesnė liemens apimtis. Nustatyta, kad premenopauzės periodu padidėja ir sergančių cukriniu diabetu moterų skaičius. Todėl visoms šio amžiaus moterims rekomenduojama daugiau judėti, sveikai maitintis ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Kodėl širdies ligos pasiglemžia jaunus vyrus?
Hipertenzija – viena pagrindinių širdies ligų atsiradimo sudedamųjų dalių. Jos, kaip ir kitų širdies ligų, vystymąsi lemia daug veiksnių: išoriniai, vidiniai, genetiniai. Be genetikos ir amžiaus, svarbūs rizikos veiksniai yra rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus sūraus ir riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas. Visi išvardyti veiksniai itin būdingi vyrams. Be to, statistika rodo, kad mūsų šalyje vyrai yra ypač nutukę, kad pilvo apimtis padidėjusi daugeliui 40-mečių. Genetinis smulkiųjų kraujagyslių polinkis susitraukti skatinamas gausaus sūraus ir aštraus maisto vartojimo, alkoholio. Dėl to kraujagyslės sudirginamos, paburksta, jų spindis susiaurėja, ir didėja kraujo spaudimas. Visa tai lemia, kad daugėja jaunų hipertenzija sergančių vyrų. Todėl jau nuo 20-ties metų amžiaus rekomenduojama stebėti kraujo spaudimą, riebalų ir cukraus kiekį kraujyje, reguliariai tikrintis profilaktiškai.
Ligos tos pačios, simptomai skirtingi
Vyrų ir moterų širdies ligų simptomai skiriasi. Moterys gali skųstis tokiais neįprastais požymiais, kaip neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis; nerimas ar neįprastas nervingumas; nevirškinimo ar pilnumo jausmas; sunkumo ar spaudimas krūtinėje jausmas; diskomfortas / skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Šie, atrodytų, su širdies veikla nesusiję požymiai iš tikrųjų gali byloti apie kraujotakos sistemos ligas. Be to, moterims širdies ligas sunkiau diagnozuoti. Net 64 proc. moterų, kurios staiga mirė nuo išeminės širdies ligos, jokie klinikiniai simptomai prieš tai nepasireiškė.
Vyrai neretai „pravaikšto“ miokardo infarktą, nes pilvo skausmą, pykinimą ar vėmimą sieja ne su širdies liga, o su apsinuodijimu. Vyrų netipiniai simptomai yra erekcijos sutrikimai, knarkimas.
Šaltinis: http://www.medicinenet.com
