Širdies ir kraujagyslių ligos ne(turi) įtakos trombozei?

Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius, mūsų šalis priklauso didelės rizikos zonai. Kiekvienais metais kraujotakos sistemos ligos sukelia apie 56 proc. visų mirčių. Kitos dažnos ligos – arterijų ir venų trombozės, kurios yra vienos opiausių ir progresuojančių lėtinių ligų.

Ar trombozių ir širdies ligų rizikos veiksniai tie patys? Ar širdies ligos didina trombozių riziką? O galbūt priešingai – trombozė didina širdies ligų pasireiškimą?

Pasaulinė trombozės diena

Garsaus vokiečio gydytojo patologo Rudolfo Virchovo, kuris pirmas pavartojo terminą „trombozė“, gimimo dieną – spalio 13-ąją – minima Pasaulinė trombozės diena. Pirmą kartą ši diena paminėta 2014 m. tarptautinės trombozės ir hemostazės draugijos iniciatyva. Nuo to laiko į šią švietėjišką akciją įsitraukė daugiau nei tūkstantis organizacijų iš 85 pasaulio šalių. Šią dieną organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai, skirti atkreipti dėmesį į trombozės ligą. Dienos tikslas – sumažinti trombozių sukeliamų mirčių skaičių, suteikti žinių apie arterijų ir venų trombozių priežastis, rizikos veiksnius, simptomus bei sveikimo galimybes.

Kas yra trombozė?

Kai žmogus sveikas, kraujas lengvai teka venomis ir arterijomis. Tačiau dėl įvairių priežasčių (rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, gausus „blogųjų“ riebalų kiekis kraujyje, rūkymas, kt.) vidinis kraujagyslių sienelės dangalas gali būti pažeidžiamas. Tai skatina aterosklerozinius procesus, trombų formavimąsi.

Trombas yra krešulys, kuris trukdo tekėti kraujui. Trombozė – tai kraujagyslių spindžio uždarymas trombu, kuris susiformuoja ties užkimšimo vieta. Embolas – tai krešulys, kuris atkeliauja iš toliau, pavyzdžiui, širdies ar aortos. Dažniausiai embolas atkeliauja iš širdies, o krešulio susidarymo širdyje priežastis gali būti: aritmijos (dažniausiai, prieširdžių virpėjimas); persirgtas infarktas; dirbtiniai širdies vožtuvai.

Kaip formuojasi trombas?

Veikiant rizikos veiksniams, vidinis kraujagyslės dangalas nebetenka savo apsauginės funkcijos, tampa lipnus ir laidus. Tuomet, jei kraujyje cholesterolio būna per daug, pro pažeistą endotelį jo gali patekti į gilesnius arterijos sluoksnius. Taip atsiranda ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau endotelio pažeidimas didėja, vidiniame kraujagyslės dangale kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairiausių ląstelių, jungiamojo audinio, kalcio. Taip formuojasi aterosklerozinė plokštelė.

Pavojingiausios, infarktą ar insultą sukeliančios yra ne didžiausios, ne daug kraujagyslės spindį siaurinančios, o nestabilios plokštelės. Tokios plokštelės yra lengvai pažeidžiamos, ir dėl menkiausios priežasties – susijaudinimo ar fizinio darbo, kai padidėjęs kraujo spaudimas ar padažnėję pulsas, ji įplyšta. Tuomet pro plyšį į kraujagyslės spindį prasisunkia lipidai (riebalai), ties įtrūkimu ima kibti krešėjimo ląstelės – trombocitai. Taip formuojasi trombas.

Kuo pavojinga trombozė?

Trombozė gali atsirasti tiek venose, tiek arterijose. Venų trombozė išsivysto, kai trombas susiformuoja venose, dažniausiai tai būna giliosios kojų venos. Ši liga vadinama giliųjų venų tromboze. Esant šiai būklei, kraujo krešulys irgi gali atitrūkti, nukeliauti iki plaučių ir sukelti plaučių tromboemboliją.

Arterijų trombozė gali sukelti insultą arba infarktą. Kai trombas nedidelis, užkemša dalį kraujagyslės, galima susirgti nestabilia krūtinės angina arba negiliu infarktu. Kai trombas visiškai užkemša širdį maitinančios kraujagyslės spindį, ištinka infarktas.

Trombozės rizikos veiksniai

Trombų susidarymą lemia klasikinė Virchovo triada: kraujagyslės sienelės endotelio pažeidimas, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas. Gerai žinoma, kad endotelio pažeidimas yra pirmas aterosklerozės vystymosi žingsnis, o aterosklerozė yra pagrindinė širdies ligų priežastis. Dauguma ligonių, kuriems nustatoma periferinių kraujagyslių liga, serga ir išemine širdies liga. Išeminei širdies ligai būdingas širdies ritmo sutrikimas, kraujo reologijos pokyčiai. Dėl šių priežasčių lėtėja periferinė kraujotaka. Lėčiau tekant kraujui, pažeistose kraujagyslių vietose greičiau formuojasi trombai.

Trombozė paveikia daugiau nei milijoną žmonių pasaulyje. Laiku nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, liga gali baigtis mirtimi.

Trombozės rizikos veiksniai yra:

• vyresnis amžius;
• ilgas buvimas gydymo įstaigose;
• paveldimumas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• nutukimas;
• traumos;
• buvusi trombozė;
• onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos (širdies nepakankamumas);
• nėštumas;
• hormonų terapija, kontraceptinės priemonės;
• rūkymas.

Nauji trombozės rizikos veiksniai

Šiandien kalbama apie naujas priežastis, kurios turi įtakos giliųjų venų trombozės išsivystymui. Tai aterosklerozė bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Anksčiau arterijų ir venų trombozės buvo aiškinamos skirtingais patofiziologiniais mechanizmais. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai rodė ryšį tarp venų trombozės ir aterosklerozės. Vėliau buvo imta detaliau nagrinėti aterosklerozės veiksnių įtaką venų tromboembolijai. Gauti įvairūs rezultatai.

Kohortiniai tyrimai (analitiniai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, atlikti su sveikų žmonių grupe, kurią sudarė rizikos veiksnių veikiami ir neveikiami dalyviai) parodė tik nutukimo ir rūkymo reikšmingą ryšį su venų tromboembolija. Tačiau, atlikus metaanalizes, nustatytas reikšmingas ryšys ne tik su rūkymu ir nutukimu, bet ir su cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, padidėjusiu cholesterolio ir trigliceridų kiekiu kraujyje (hipercholesterolemija ir hipertrigliciridemija).

Šaltiniai:

https://lt.bccrwp.org/compare/difference-between-thrombosis-and-embolism-c25424/

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/104774/1/BMD%20Simona%20Maci%c5%abt%c4%97.pdf