Sergamumas širdies ligomis nemažėja: prisiminkime rizikos veiksnius

Padidėjusio kraujospūdžio liga – arterinė hipertenzija (AH) – XXI amžiaus epidemija, nes sergamumas plinta, liga pakerta vis jaunesnius žmonės, neaplenkia ir vaikų. Kas lemia, kad vieni serga AH, kiti – ne? Kokie seniai žinomi ir galbūt naujai atrasti ligos rizikos veiksniai?

Nieko dėl sveikatos nedarau, nes nieko neskauda

Medikai pažymi, kad tai itin žalinga nuostata. Padidėjusio kraujospūdžio klasta – simptomų nebuvimas. Gana didelė dalis žmonių ne tik ligos pradžioje, bet ir gana ilgai, pvz., 10 ar 20 metų, gali nejausti jokių negalavimų. Kadangi sveikam žmogui eiti į polikliniką ir tikrinti sveikatą profilaktiškai mūsų šalyje dar nėra įprasta, dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas nustatomas atsitiktinai, pakliuvus pas gydytoją dėl kitų ligų arba jau pasireiškus hipertenzijos komplikacijoms. O juk žalingi ateroskleroziniai procesai prasideda dar paauglystėje. Taigi nieko nedarydami arba, dar blogiau, elgdamiesi su sveikata netinkamai – valgydami riebų, rafinuotą, saldų, sūrų, rūkytą maistą, paskubomis, kasdien patirdami stresą, stokodami poilsio, neišsimiegodami, nesportuodami, rūkydami – kenkiame širdies ir kraujagyslių sistemai.

Vieno vyraujančio rizikos veiksnio, kuris būtų moksliškai įrodytas, nėra. Manoma, kad rizikos veiksnių deriniai skatina AH išsivystymą (pvz., rūkymas ir padidėjęs kraujo riebalų kiekis). Todėl gyventojai raginami rūpintis savo sveikata, žinoti, matuoti, nuolat stebėti svarbiausius savo organizmo parametrus – arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio, gliukozės koncentraciją kraujyje.

Ar priklausau didelės rizikos grupei?

Siekiant nustatyti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti AH, buvo įvestas prehipertenzijos terminas. Prehipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis yra 120–130/80–89 mmHg. Daugumai šios grupės asmenų anksčiau ar vėliau pasireiškia AH.

Su AH susiję daug genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), ir nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar neįrodyta, AH neabejotinai yra poligeninė liga. Manoma, kad kiekvieno žmogaus arterinis kraujo spaudimas (AKS) 35–70 proc. nulemtas genų. Žmonės, kurių spaudimas normalus, bet kurių šeimoje yra sirgusių AH, priklauso daug didesnei rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokių asmenų.

Gerai žinomi rizikos veiksniai

Antsvoris. Daug kalbama apie antsvorio ir hipertenzijos ryšį: AH sergančių asmenų yra 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Tačiau svarbu ir nutukimo tipas, t.y. kur kaupiasi riebalai. Didesnė AH rizika yra tiems, kuriems riebalinis sluoksnis kaupiasi pilvaplėvėje, audinyje aplink kraujagysles, t.y. kurių nutukimas vadinamas „pilviniu“. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad, sumažėjus kūno svoriui, sumažėja ir kraujo spaudimas.

Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susiformuoja krešuliai, kurie itin didina miokardo infarkto riziką. Kasdien surūkydami pakelį cigarečių, infarkto riziką padvigubiname, o jeigu daugiau – rizika padidėja trigubai. Metusiems rūkyti širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja perpus, pailgėja gyvenimo trukmė.

Nejudra. Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Rekomenduojama fizinio aktyvumo trukmė: 30 min. kasdien (galima du kartus po 15 min. ar tris kartus po 10 min.) arba 40 min. 5 kartus per savaitę ar 1 valandą daugiau nei 3 kartus per savaitę. Tyrimai įrodė, kad reguliarios aerobinės treniruotės gali sumažinti kraujo spaudimą netgi nesumažėjus kūno svoriui.

Netinkama mityba. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų kiekį kraujyje, o tai skatina AH atsiradimą. Valgykite sveiką maistą.

Stresas. Nervinė įtampa, neigiamos emocijos didina kraujo spaudimą, skatina cholesterolio apykaitos sutrikimus, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Saugokite gerus santykius šeimoje, išmokite valdyti stresą, emocijas, ieškokite atsipalaidavimo būdų, ir tai prisidės prie jūsų širdies ir kraujagyslių sveikatos.

Nauji rizikos veiksniai

Nemiga ir melatonino kiekis. Tyrimai rodo, kad melatonino sumažėjimas naktį sukelia nemigą. Tačiau, išsibalansavus biologiniam laikrodžiui, žmogų kankina ne tik miego sutrikimai. Tai gali sukelti ir blogesnių pasekmių, pvz., skatinti širdies ir kraujagyslių ligas. Melatoninas atsakingas ne tik už kokybišką miegą, bet ir už sveiką kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir riebalų skaidymą.

Vitamino D stoka. Yra duomenų, kad vitaminas D veikia širdies raumenį, turi didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių sistemai reguliuoti. Atlikti mokslo tyrimai įrodė ryšį tarp hipertenzijos, širdies nepakankamumo, kraujagyslių ligų ir vitamino D stokos. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad vyrams, kurių kraujyje vitamino D koncentracija nepakankama, rizika susirgti miokardo infarktu yra dvigubai didesnė negu tiems, kuriems šio vitamino netrūksta.

Kalis ir magnis – svarbūs širdžiai mikroelementai. Kalis būtinas visų organizmo raumenų veiklai, širdies – taip pat. Jis palaiko normalų širdies susitraukimų dažnį, apsaugo nuo ritmo sutrikimų. Kalis reguliuoja kraujo spaudimą – jis sušvelnina ir žalingą kraujo spaudimą didinantį natrio (druskos) poveikį. Didindami kalio kiekį maiste ir mažindami druskos, mažiname mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. PSO rekomenduoja per dieną suvartoti 4,7 g kalio. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per dieną su maistu gauna tik 2,7 g. Suskaičiuota, kad, padidinus kalio suvartojimą iki PSO rekomenduojamos dozės – 4,7 g/d., sistolinį (viršutinį) kraujo spaudimą būtų galima sumažinti 1,7–3,2 mmHg. Panašus poveikis organizmui būtų, jeigu druskos dienos kiekį sumažintume nuo 9 g iki 5 g.

Oras šąla – kraujo spaudimas didėja. Įrodyta, kad šaltuoju metų laiku arterinis kraujo spaudimas būna aukštesnis. Šaltis mūsų organizmą veikia didindamas simpatinės nervų sistemos aktyvumą, humoralinius pokyčius ir sukelia kraujo spaudimo svyravimą. Taigi ryšis tarp kraujo spaudimo pokyčių ir metų sezonų yra: spaudimas labiau svyruoja ten, kur yra šaltesnis klimatas ir didesni sezoniniai temperatūros pokyčiai.

Lėktuvų triukšmas skatina hipertenziją. Lenkijos mokslininkai nustatė, kad arterinė hipertenzija dažniau diagnozuojama žmonėms, kurie gyvena šalia oro uostų ar lėktuvų skraidymo zonų. Tyrimo rezultatai skelbia, kad daugiau arterine hipertenzija sergančių pacientų – 40 proc. – gyveno triukšmingesnėse teritorijose, o 20 proc. – mažiau triukšmingose. Žmonių, kurie kasdien patyrė didesnį triukšmo lygį, buvo standesnė aortos sienelė ir labiau išsiplėtęs kairysis širdies skilvelis. Tokiems žmonėms mokslininkai patarė dažniau tikrinti sveikatą profilaktiškai.