Šaltas oras kelia kraujo spaudimą ir didina širdies ligų riziką?

Kad vasaros karščiai gali pakenkti sergantiesiems širdies ligomis, tenka girdėti dažnai. Net orų pranešėjai apie tai pasako iš televizoriaus ekrano. Tačiau ne ką mažiau už karščius vadinamiesiems širdininkams yra pavojingi šalti orai. Yra duomenų, kad žiemą infarktų pasitaiko kone 50 proc. daugiau nei vasarą.

Kaip šaltas oras veikia širdį ir kraujagysles, ir kodėl jis gali būti pavojingas?

Naujas rizikos veiksnys – šaltas oras?

Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai nustatomi atliekant įvairius mokslinius tyrimus: epidemiologinius, laboratorinius, genetinius. Jie gali rodyti žmogaus paveldimus, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Žinoma daugiau kaip 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Širdies ligoms rastis svarbūs yra trys pagrindiniai rizikos veiksniai – tai rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) ir kraujo riebalų kiekis. Šaltas oras turi įtakos ir širdies ligoms, ir kraujo spaudimui. Žemos oro temperatūros sukelti kraujo spaudimo pokyčiai yra susiję su didesniu mirštamumu nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų. Yra duomenų, kad žiemą ir pavasarį išeminio insulto rizika yra 20 proc. didesnė nei vasarą, o tikimybė patirti ūminį miokardo infarktą žiemą padidėja iki 53 proc.

Oras šąla – kraujo spaudimas didėja

Įrodyta, kad šaltuoju metų laiku arterinis kraujo spaudimas būna aukštesnis. Šaltis mūsų organizmą veikia didindamas simpatinės nervų sistemos aktyvumą, humoralinius pokyčius ir sukelia kraujo spaudimo svyravimus. Taigi ryšys tarp kraujo spaudimo pokyčių ir metų sezonų yra: spaudimas labiau svyruoja ten, kur yra šaltesnis klimatas ir didesni sezoniniai temperatūros pokyčiai.

Poveikis gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis

Aplinkos temperatūra gali spaudimą padidinti ir greitai (per 1–7 dienas), ir pamažu, keičiantis metų laikams. Trumpalaikiai temperatūros pokyčiai daugiau daro įtakos dieniniam kraujo spaudimui, o sezoniškumas daugiau veikia naktinį viršutinį (sistolinį) ir rytinį spaudimo padidėjimą. Trumpalaikių ir ilgalaikių temperatūros pokyčių poveikis kraujo spaudimui neretai persidengia.

Šaltas oras pavojingesnis vyresniems

Nustatyta, kad labiausiai šaltas oras daro įtaką vyresnių žmonių kraujo spaudimui. Tai patvirtino daugelyje šalių atlikti tyrimai. Šių tyrimų duomenimis, sezoniniai kraujo spaudimo pokyčiai buvo 18 proc. didesni vyresnių žmonių grupėje, palyginti su jaunesnio amžiaus tiriamųjų, kurių kraujo spaudimas buvo aukštas ir normalus, grupėmis. Beje, šaltas oras daro įtaką jau ir 55–64 metų amžiaus vyrams. Tai įrodė tyrimas, kuriame dalyvavo 17 tūkst. stipriosios lyties atstovų. Tyrimo rezultatai parodė, kad šaltomis žiemos dienomis 55–64 m. amžiaus grupėje kraujo spaudimas buvo didesnis 6–7/3–4 mmHg, o 35–44 m. amžiaus grupėje – tik 2–4/2–3 mmHg.

Šiltas kambarys apsaugos nuo mirties

Kinijoje buvo atliktas 4 m. trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie pusė milijono 30–79 metų amžiaus įvairių regionų Kinijos gyventojų. Rezultatai parodė, kad vidutinis kraujo spaudimas buvo didesnis žiemą nei vasarą. Kitas rezultatas – kad regionuose, kur žiemos šiltesnės, o patalpos šildomos saikingiau, mirštamumas buvo didesnis negu tuose regionuose, kur žiemos šaltesnės, bet patalpos buvo šildomos daugiau. Tai leido iškelti hipotezę, kad, optimaliai šildant patalpas žiemą, galima sumažinti kraujo spaudimo svyravimus ir mirštamumą.

Žiemą kraujo spaudimą kelia sūrūs maistas

Manoma, kad, be šaltesnio oro, kraujo spaudimo didėjimui šaltuoju periodu įtakos gali turėti ir sūrus maistas, kurio žiemą valgoma daugiau. Taip pat žiemą paprastai mažiau judame, dažnai priaugame svorio. Visa tai vėlgi gali prisidėti prie sezoninių kraujo spaudimo svyravimų. Įrodyta, kad nuolat sportuojantys žmonės geriau toleruoja kraujo spaudimo svyravimus: jiems žiemą jie būna mažesni.

Šaltame kambaryje – didesnis kraujo spaudimas

Arterinei hipertenzijai diagnozuoti kraujo spaudimą reikėtų matuoti du kartus darant 15 min. pertrauką mažiausiai dviejų vizitų metu. Taip pat reikėtų įvertinti, kad šaltame kambaryje paciento kraujo spaudimas gali būti 8–15 mmHg didesnis. Todėl, kraujospūdį matuojant šaltame kambaryje, duomenys gali būti klaidinantys. Lygiai taip pat, kaip ir šiltoje patalpoje. Todėl arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairės rekomenduoja matuoti kraujo spaudimą standartizuotoje kambario temperatūroje, t.y. geriausiai esant apie 20 ºC.