Saldus miegas = sveikas kraujo spaudimas

Skaičiuojama, kad trečdalį gyvenimo pramiegame. Tačiau kai kuriems žmonėms gaila aukoti tiek laiko miegui, ir jie stengiasi miegoti ne daugiau 5–6 val., kad kuo daugiau nuveiktų dieną. Tačiau taupymas miego sąskaita neretai atsigręžia prieš mus: nekokybiškas miegas, kaip ir miego trūkumas, gali tapti ligų priežastimi, pavyzdžiui, hipertenzijos.

 

Neigiami nemigos padariniai

Miegas nėra tuščias laiko švaistymas. Miegant „atsijungiama“ nuo išorinio pasaulio, o smegenys perdirba, atrenka, išsaugo arba išmeta dienos mietu gautą informaciją. Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Taigi miego metu visi mūsų organai ilgisi, o smegenys dirba ir ruošiasi naujos dienos iššūkiams.

Dažniausias miego sutrikimas – nemiga. Moteris ir vyresnius kaip 65 metų žmones nemiga kankina 1,5 karto dažniau. Vienišiems žmonės (pvz., našliams, išsituokusiems ar išsiskyrusiems) ir dirbantiesiems naktimis ar pamainomis taip pat yra didesnė rizika patirti nemigą. Nemiga dažniau vargina ir sergančiuosius įvairiomis ligomis, tarp jų ir psichikos sutrikimais.

Svarbiausi neigiami nemigos padariniai – padidėjusi depresijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Ilgai besitęsiantis miego trūkumas gali sukelti hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus ir taip didinti kitų širdies ligų riziką. Yra duomenų, kad miegantieji mažiau kaip 6 val. per parą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (dažniausiai insulto ar infarkto) miršta dvigubai dažniau.

 

Kaip kinta kraujospūdis miego metu?

Miego metu arterinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja 18/10 mmHg. Tai lemia sumažėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tačiau kartu miegant kone keturis kartus padidėja renino (inkstuose sintetinamo fermento, kuris padeda reguliuoti kraujo spaudimą) koncentracija kraujyje. Didžiausias kraujo spaudimas dažniausia būna paryčiais, nes tuomet simpatinė nervų sistema suaktyvėja, o renino koncentracija kraujyje išlieka tokia pat didelė.

Miego sutrikimai gali paskatinti kraujospūdžio didėjimą. Pavyzdžiui, sergant miego apnėja (apnėja – kvėpavimo sustojimas daugiau kaip 10 s miego metu) didina naktinį kraujospūdį. Svarbu žinoti, kad būtent padidėjęs naktinis kraujo spaudimas turi didelę reikšmę tokių ligų, kaip insultas ar infarktas, išsivystymui.

 

Kiek turi miegoti sveikas žmogus?

Tiek, kad dieną jaustųsi budrus. Paprastai nuo 7 iki 9 valandų (kiekvienam žmogui skirtingai) geros kokybės miego.

 

Kiek turėtų miegoti sergantysis hipertenzija?

Hipertenzija dažnai vystosi be aiškios priežasties. Tokiu atveju ji vadinama pirmine arterine hipertenzija. Ši forma sudaro apie 90 proc. visų ligos atvejų. Rečiau kraujospūdis didėja sergant inkstų, endokrininėmis ar kitomis ligomis (apie 10 proc. atvejų), ir tai yra antrinė arterinė hipertenzija. Taigi pirminė hipertenzija nustatoma dažniausiai, ir ji yra plačiai paplitusi. Didelis išlieka ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o žinodami, kad arterinė hipertenzija yra svarbus šių ligų rizikos veiksnys, mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip veiksmingai mažinti padidėjusį kraujospūdį, analizuoja, kokių veiksnių ar elgesio korekcija galėtų lemti kraujospūdžio normalizavimą, gydymo veiksmingumą. Žodžiu, nuolat ieškoma naujų reikšmingų ligos rizikos veiksnių, analizuojami jau žinomi, kad hipertenzija būtų kuo geriau valdoma, kad būtų veiksmingų priemonių jai išvengti. Vienas tokių veiksnių yra miegas.

Neseniai JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad pirmine hipertenzija sergantys žmonės turėtų miegoti 5–8 val. per parą. Jei miegama trumpiau ar ilgiau, tai gali didinti insulto riziką. Tokie rezultatai gauti išanalizavus daugiau nei 204 tūkst. klausimynų, kurie buvo pateikti įvairaus amžiaus amerikiečiams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija. Rezultatai parodė, kad 14 proc. insulto išsivystymo rizika buvo tiems tyrimo dalyviams, kurie miegodavo ilgiau nei 8 val. per parą, 11 proc. – tiems, kurie miegodavo mažiau nei 5 val. per parą, 6 proc. – miegojusiems 5–6 val. per parą ir apie 5 proc. – tiems, kurių miego trukmė buvo optimali, t. y. 6–8 val. per parą. Tyrimo rezultatai nepakito įvertinus ir gretutines tiriamųjų ligas, elgseną, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius.

Kol kas mokslininkams nėra iki galo aišku, kaip miego trukmė veikia kraujo spaudimą ir hipertenzijos komplikacijų vystymąsi. Manoma, kad įtakos tam turi hormoninės sistemos pokyčiai, kurie yra susiję su miego trukme.

Miego kokybė yra svarbus arterinio kraujo spaudimo veiksnys. Tad ir miegas, kaip sveikos gyvensenos dalis, norint išvengti hipertenzijos, irgi turi būti sveikas.

Projekto partneriai: