Pažadas širdies dienos proga – rūpintis savo ir kitų širdimi

Kiekvienais metais paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Ji švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija ragina pažadėti savo, artimojo širdžiai, mūsų visų širdims keisti įpročius, susijusius su mityba, fiziniu aktyvumu, rūkymu ir taip kontroliuoti rizikos veiksnius. Šis pažadas – būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.

Statistika nekinta – širdies ligos nusineša daugiausia gyvybių

Šiemet Pasaulinė širdies diena buvo minima 19-tą kartą (nuo 2000-ųjų). Galbūt jau galima skinti šio darbo vaisius? Galbūt mažėja sergamumas širdies ligomis?

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. mūsų šalyje mirė 40 142 žmonės. Pagrindinės mirties priežastys daug metų išlieka tos pačios. Tai kraujotakos sistemos ligos, onkologinės ligos ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties atvejų. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau negu pusė gyventojų – 56,1 proc., nuo onkologinių ligų – 19,9 proc., išorinės mirtys sudarė 7 proc. Taigi širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau gyvybių negu piktybiniai navikai ir mirtys keliuose ar dėl kitų išorinių priežasčių patirtos traumos kartu sudėjus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių, ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje.

Gyvenimo trukmė ilgėja, deja, ne kokybiško

Lietuvos visuomenė sensta – daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Tai ne tik mūsų šalies tendencija – tokia situacija matoma ir Europoje. Lietuvos statistikos departamentas pristatė naujausias mūsų šalies demografines tendencijas, kurios rodo, kad šalis sparčiai sensta. Pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje medianinis amžius (padalija gyventojus į dvi vienodas dalis taip, kad pusė jų yra jaunesni negu medialinis amžius, kita pusė vyresni) buvo 38 m. Tai reiškia, kad pusė šalies gyventojų buvo jaunesni negu 38 m. Tačiau 2016 m. medianinis amžius jau siekė 43 m. O, pavyzdžiui, 1990 m. šis skaičius buvo 32 m. Pagal medianinį amžių Lietuva užima septintą vietą tarp Europos Sąjungos šalių.

Kitas dalykas, kuris pastebimas, kad trumpėja kokybiško gyvenimo metai. Žmonės ima sirgti lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, aterosklerozė, infarktas, insultas, cukrinis diabetas, autoimuninės, neurodegenreacinės, onkologinės, alerginės ligos. Sergamumas šiomis ligomis didėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Žmonės nuo jų miršta daug anksčiau negu turėtų: miršta ne nuo senatvės, o nuo minėtų lėtinių ligų, kurios nėra nulemtos amžiaus.

2015–2016 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Sveiko gyvenimo trukmės netolygumai Lietuvoje ir jų galimas ryšys su sveikatos būkle 2012–2014 metais“ rezultatai parodė, kad, ilgėjant gyventojų amžiui, sveiko gyvenimo trukmė trumpėja. Pagal duomenis apie Lietuvos gyventojų negalią, 2012–2014 m. suaugę (sulaukę 20 metų) šalies gyventojai galėjo tikėtis nugyventi dar 55 metus, iš kurių 40 metų – be funkcinių kasdieninės veikos apribojimų. Ilgiausia suaugusiųjų sveiko gyvenimo trukmė buvo Vilniaus apskrityje – 44,3 metų, trumpiausia Tauragės apskrityje – 34,8 metų. Įdomu, kad moterų sveiko gyvenimo trukmė buvo 5 metais ilgesnė negu vyrų, o mažiausias šis skirtumas buvo Klaipėdos apskrityje – 2,4 metai.

Ar įmanomas sveikas senėjimas?

Ilgėjant gyvenimo trukmei, atsiranda naujų iššūkių. Vienas jų – sveikas senėjimas. Senėjimas neišvengiamas, tačiau nė vienas nenorime senti ligų apsuptyje. Kaip džiaugtis sveika senatve?

Sveikas senėjimas paminėtas jau prieš 20 metų – 1998 m., kaip PSO veiklos krypties „Sveikata visiems XXI amžiuje“ tikslas. Sveikas senėjimas – tai galimybių užsitikrinti fizinę, socialinę ir dvasinę sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe.

Norint užsitikrinti sveiką senėjimą, iš principo reikia laikytis tų pačių visiems amžiaus tarpsniams galiojančių taisyklių. Taigi išlaikyti fizinę, socialinę ir dvasinę sveikatą vyresnio amžiaus žmogus galės, jeigu bus pakankamai fiziškai aktyvus, tinkamai maitinsis, neturės žalingų įpročių, tinkamai vartos vaistus, dalyvaus sveikatos prevencijos programose, turės užsiėmimų, pomėgių, nebus socialiai izoliuotas.

Geriausia sveikata – nesirgti: kaip to pasiekti?

Medikai pabrėžia, kad, norint kuo ilgiau išlikti sveikam, būtina pastangas dėti nuo pat mažų dienų. Be abejo, atsisakyti žalingų įpročių, pradėti aktyviai puoselėti sveiką gyvenseną niekada ne vėlu. Tačiau geriau pradėti, kai organizmas dar nepažeistas ligų. Galbūt sulaukęs 40 ar 50 m. žmogus ir jaučiasi sveikas, tačiau nematomi ateroskleroziniai procesai prasideda anksti, dar paauglystėje, riebaliniais ruoželiais, jie vėliau progresuoja iki plokštelių, kurios irgi randamos jauname amžiuje. Jeigu iki 50 m. gyvenimo būdas buvo nejudrus, mityba nesubalansuota, tai negalėjo neatsiliepti sveikatai ir paskatinti nebylių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, aterosklerozė ar cukrinis diabetas, vystymąsi.

Gerai žinomi PSO skaičiai – 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvensena, po 20 proc. aplinka ir paveldimumas ir tik 10 proc. medicina. Vadinasi, net apie 70 proc. sveikatos yra mūsų pačių rankose.

Rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis veiksniai gerai žinomi. Tai nutukimas, nejudrumas, padidėjęs „blogojo“ arba mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjusi gliukozės koncentracija, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis). Taip pat prie rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti, priskiriamas stresas, depresija, padidėjęs kraujo krešumas.

Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stengtis atsikratyti antsvorio ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio). Lengva pasakyti, nelengva padaryti. Deja, bet be pastangų, gulėdami ant sofos, sveikatos nepagerinsime. Medikai ragina pradėti palaipsniui. Pavyzdžiui, jeigu norite pakeisti mitybą, numesti svorio, nereikėtų iš karto smarkiai savęs riboti. Galbūt reikėtų mažinti porcijas, pasidomėti sveiku maistu ir po truputį tam tikrus produktus keisti sveikesniais. Taip pat po truputį reikėtų ir imtis fizinės veiklos – pradėti galbūt nuo pasivaikščiojimų ar, jeigu sunku prisiversti sportuoti vienam, surasti sau tinkamą būrelį, pvz., šokių.

Gimusieji XXI amžiuje – 100-mečių karta

Įpročius keisti sunku, lengviau juos sveikus formuoti nuo vaikystės. Pradėti kalbėti apie sveiką gyvenseną reikėtų jau darželiuose, po to – mokyklose, universitetuose. Mūsų įpročiai formuojasi šeimoje. Pats vaikas negali sveikai maitintis ar daugiau sportuoti, jeigu to neskatina tėvai. Namų aplinka – tai ta vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą visiems šeimos nariams. Ypač pažeidžiami yra vaikai, kurie ir taip dėl šiuolaikinės gyvensenos, nejudrumo, netinkamos mitybos atsiduria rizikos grupėje. Juk jie negali kontroliuoti aplinkos ir paveikti šeimos gyvensenos, jeigu ji nėra sveika.

Rūpinkimės savo ir šeimos sveikata, kol esame sveiki. Suraskime laiko sau ir pokyčiams sveikatos labui. Gydytojai įsitikinę, kad vaikai, kurie gimė šiame šimtmetyje, turėtų gyventi ne mažiau kaip 100 metų.

Šaltiniai:

Informacinis metodinis leidinys „Pagyvenusių žmonių sveikatos stiprinimas“, parengė Z.Javtokas, E.Mačiūnas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras