Pavojinga gyvybei aortos aneurizma

Rugsėjo 19 d. minima Pasaulinė aortos diena. Jos metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje praeiviai galėjo pasimatuoti aortos spindį, sužinoti apie jos ligas ir pavojingo išsiplėtimo grėsmes.

Žmonės miršta nesulaukę pagalbos

Kaip visuomet, pavojingiausios lygos yra nebylios. Tarp jų ir aortos aneurizma.

Aneurizmą –  kraujagyslių sienelės išsiplėtimą, kai ji išsipučia tarsi balionėlis. Didžiausias pavojus –  aneurizmos plyšimas. To pasekmės priklauso nuo vietos, kurioje įvyko pažeidimas. Jeigu aneurizma pažeidė galvos smegenų kraujagyslę, ir jį įplyšo, kraujas išsilieja į smegenis, t.y. įvyksta hemoraginis insultas. Gali būti diagnozuota aortos  aneurizma.

Aorta yra stambiausią kraujagyslė žmogaus organizme. Aorta skirstoma į dvi dalis: krūtininę aortą ir pilvo aortą. Atitinkamai gali išsivystyti torokalinės (krūtininės) aortos arba abdominalinės (pilvo) aortos aneurizma. Pastarosios yra daug dažnesnės negu krūtininės.

Aortos aneurizma pasireiškia 50 proc. ir didesniu arterijos praplatėjimu, palyginti su įprastu pločiu. Aorta platėja, nes nusilpsta arterijos sienelė. Visais atvejais aorta pradeda plėstis be jokių ženklų, o apie ligą – aortos aneurizmą – žmogus dažnai sužino tik jai plyšus. Būtent tai ir kelia didžiausias problemas, nes tokių atvejų dalis žmonių miršta nesulaukus gydytojų pagalbos. Iš tų, kuriuos pavyksta pristatyti į ligoninę ir kuriems yra plyšusi pilvo aortos aneurizmą, išgyvena praktiškai tik kas antras. Laiku diagnozavus pilvo aortos aneurizmą, gydymo rezultatai yra geri – atliekant planinę operacija mirštamumas siekia 2-5 proc., mažesnė yra ir komplikacijų rizika.

Manoma, kad Lietuvoje 4 kartus mažiau diagnozuojama plyšusių ir neplyšusių pilvo aortos aneurizmų, ir šie žmonės miršta nesulaukę gydymo. Todėl svarbiausi žingsniai, norint nesusirgti šia liga, yra rizikos veiksnių korekcija ir patikra. Pasimatuoti aortos spindį, įvertinti jos būklę galima neinvaziniu echoskopiniu metodu.

Pavojinga, nes nebyli

Dažniausiai žmonės jokių simptomų nejaučia, jie gali pasireikšti vėliau ligai progresavus ir priklauso nuo to, kokie organai yra spaudžiami. Dažniausiai liga nustatoma atsitiktinai, pvz., gydytojas įprasto profilaktinio patikrinimo metu gali pajusti tvinkčiojimą pilve, įtarti pilvo aortos aneurizmą ir nusiųsti atlikti išsamios diagnostikos. Dar dažniau pilvo aortos aneurizmą diagnozuojama, kai žmogus kreipiasi dėl kitų ligų ir jam atliekami pilvo organų tyrimai – echoskopija, MRT ar kiti.

Kai išsiplėtimas didelis, žmogus gali pajusti skausmą. Kai aorta plyšta žmogus gali prarasti sąmonę, patirti šoką.

Kas didina aneurizmų riziką?

Didesnė pilvo aortos aneurizmos rizika yra vyrams. Jie serga  2-6 kartus dažniau negu moterys. Įtakos ligai turi vyresnis amžius – virš 55-60 metų, taip pat rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas. Kiti rizikos veiksniai yra aterosklerozė, aukštas cholesterolio kiekis, traumos, įgimtas kraujagyslių sienelių susilpnėjimas, paveldimumas.

Hipertenzija – svarbus aneurizmos rizikos veiksnys

Padidėjusio kraujo spaudimo žmonės taip pat dažnai nejaučia. Liga neretai nustatoma, kai ji jau pažeidžia organus taikinius –  širdies, smegenų, inkstų ir akių kraujagyslės. Tiesa, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vis daugiau mūsų žmonių ima rūpintis savo sveikata ir žino savo kraujo spaudimo skaičius.

Gydytojai arterinę hipertenzija diagnozuoja, kai 3 kartus atsitiktinai pamatuotas kraujo spaudimas yra didesnis negu 140/90 mmHg. Kad kraujo spaudimo rodmenys būtų tikslesni, prieš matavimą  nereikėtų gerti kavos, rūkyti, lipti laiptais, t.y., jokio fizinio krūvio. Geriausiai, 10-15 min. ramiai pasėdėti, pailsėti. Spaudimą rekomenduojama matuoti atsisėdus, dešiniąją ranką  padėjus ant stalo.

Aukštas kraujo spaudimas didina širdies raumens apkrovas, todėl raumuo storėja, o širdies sienelės plonėja. Širdis silpsta ir tai sukelia širdies nepakankamumą, kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Aukštas kraujospūdis žaloja kraujagyslių sieneles, kurios ilgą laiką turėjo atlaikyti padidėjusį slėgį. Tai lemia, kad kraujagyslių sienelės storėja, jų spindis siaurėja, jos praranda elastingumą, juose formuojasi trombai. Dėl aukšto kraujospūdžio kraujagyslės tampa trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali plyšti.

Aterosklerozė – kone visų ligų pradžia

Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, kurios metu formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Tai vėlgi  nepastebimai prasidedanti liga, kuri pasireiškia arterijų standėjimu ir siaurėjimu. Padidėjęs kraujo spaudimas skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą, kas, savo ruožtu, dar labiau siaurina arterijų spindį. Kaip atsiranda aterosklerozinių plokštelių?

Ligos pradžioje pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis – endotelis. Kai endotelis sveikas, jis saugo kraujagysles sieneles nuo uždegimo, neleidžia prasiskverbti į ją kraujo riebalams. Kai endotelis sužalotas, jis negali atlikti savo apsauginių funkcijų ir toje vietoje gali atsirasti ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Pažeistas endotelis tampa lipnus, prie jo lengviau prikimba „blogasis“ mažo tankio lipoproteinų  (MTL) cholesterolis. Vėliau, kai pažeidimas dar didėja, ima kauptis ne tik cholesterolis, bet ir įvairiausios ląstelės, kalcis, jungiamasis audinys. Taip formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Šis procesas gali trukti dešimtmečius, o pirmosios riebalinės dėmelės gali susiformuoti jau 20-ies. Taigi liga progresuoja ilgai ir tyliai. Žmogus juos nejaučia dėl to, kad iš pradžių aterosklerozinės plokštelės auga į kraujagyslės sienelės vidų, t.y. nesiaurindamos spindžio. Tik vėliau, kaip plėstis sienelėje jau vietos nebelieka, augdamos aterosklerozinės plokštelės susiaurina kraujagyslių spindį.

Apie save aterosklerozė praneša netikėtai, kai būna jau įsisenėjusi, o žmogus suserga krūtinė angina, miokardo infarktu ar insultu arba pilvo aortos aneurizma.