Noras eiti miegoti anksti gali būti susijęs su širdies ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos – didžiausia šalies problema, nes ne tik paliečia labai daug žmonių, bet, deja, nusineša daugiausia gyvybių, palyginti su kitomis ligomis. Pagrindiniai rizikos veiksniai gerai žinomi – tai hipertenzija, padidėjęs riebalų ir cukraus kiekis kraujyje, rūkymas, nejudrumas. Mokslo tyrimai rodo, kad šių rizikos veiksnių korekcija gali smarkiai pagerinti ir sergamumą, ir mirštamumą nuo šių ligų.

Didesnis fizinis aktyvumas, subalansuota dieta, žalingų įpročių atsisakymas – tai žingsniai, kuriuos turėtų žengti ir sergantis, ir nenorintis susirgti. Seniai žinomas ryšys tarp miego ir širdies ligų. Ką turėtume žinoti apie miego kokybę, jo svarbą širdžiai? Kaip hipertenzija veikia miegą? Kaip miegas veikia hipertenziją?

Blogas miegas – didesnė širdies ligų rizika

Skirtingi autoriai šiek tiek skirtingai nurodo, kaip stipriai miego sutrikimai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vienų autorių duomenimis, nusiskundimai miegu lemia 2 kartus dažnesnį šių ligų pasireiškimą. Kiti autoriai nurodo, kad šių ligų rizika padidėja 1,2 karto. Kita vertus, visais atvejais miegas turi įtakos širdžiai.

Mokslininkai nustatė, kad blogai miegantys žmonės dažniau jaučia skausmus širdies plote ir širdies permušimus, širdies plakimo sutrikimus, negu miego kokybe nesiskundžiantys.

Viena nemigos naktis – šoktelėjęs kraujospūdis

Ryšys tarp miego sutrikimų ir hipertenzijos žinomas seniai. Žmonių, sergančių hipertenzija, kraujo spaudimas didėja net po vienos nekokybiško miego nakties. Vyresniam žmogui miegant trumpiau nei 5 val. rizika susirgti hipertenzija yra 2 kartus didesnė.

Tyrėjų duomenimis, sunkus užmigimas, prabudimai naktį ir didelis mieguistumas dieną sergantiems hipertenzija vyrams pasireiškė dažniau nei sveikiems. „Tyrimo rezultatai parodė, kad naujų hipertenzijos atvejų dažnis tarp nuolat sunkiai užmiegančių žmonių yra statistiškai reikšmingai didesnis negu tarp lengvai užmiegančių: atitinkamai 40,1 proc. ir 30,6 proc. Hipertenzija dažniau nustatoma dažnai naktį prabundantiems negu neprabundantiems: atitinkamai 42,3 proc. ir 30,7 proc. Standartizavus pagal iškraipančius veiksnius – amžių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholį, stresą darbe, nustatyta, kad nusiskundimai sunkiu užmigimu ir prabudimai naktį statistiškai reikšmingai yra susiję su padidėjusia hipertenzijos rizika. Atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad, sumažinus įprastai išmiegamų valandų skaičių 50 proc. (per 9 naktis), miego trūkumą patyrusių žmonių apatinis (diastolinis) kraujo spaudimas buvo didesnis negu normaliai miegojusių“, – rašoma Jurgitos Andruškienės darbe „Nusiskundimai miegu, jų sąsajos su išemine širdies liga, arterine hipertenzija, depresine nuotaika ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe“.

Sergant hipertenzija dažnai sunku užmigti

Teigiama, kad vyrai, norintys anksti eiti miegoti, gali sirgti širdies ligomis, kurias reikia gydyti. Tokios išvados priėjo Hirosimos (Japonija) universiteto mokslininkai.

Tyrimų, kuriuose dalyvavo 2400 suaugusiųjų vyrų, duomenimis, ankstyvas gulimosi laikas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų požymis. Buvo nustatyta, kad stipriosios lyties atstovai, kurie sirgo hipertenzija, vidutiniškai 18 minučių anksčiau ėjo miegoti, negu tie vyrai, kurių kraujo spaudimas buvo normalus. Reikia pabrėžti, kad hipertenzija – vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, kuris smarkiai didina insulto ir infarkto riziką.

Sergantiems hipertenzija buvo daug sunkiau užmigti, jie vartėsi, sukiojosi lovoje. Japonų mokslininkai padarė prielaidą, kad noras eiti miegoti anksčiau gali būti vienas iš žmogaus sveikatos požymių, į kurį kol kas nekreipiama deramo dėmesio. Jei noras eiti miegoti anksti buvo susijęs su padidėjusio kraujo spaudimo rizika, tai ilgesnė miego trukmė niekaip nepadėjo sumažinti kraujo spaudimo. Eidami miegoti anksčiau vyrai iš tikrųjų nemiegojo daugiau ir saldžiau, nes jų miegas buvo nekokybiškas. Pasak tyrimo autorių, sergančių hipertenzija asmenų noras eiti miegoti anksčiau susijęs su tuo, kad paprasčiausiai dėl blogesnės sveikatos jie greičiau pavargsta. Taip pat negalima atmesti, kad miego sutrikimas veikia vidinius cirkadinius ritmus, juos tarsi „pastumia“, dėl to vakarais jaučiamas išsekimas ir nuovargis.

Mieguistumas ir nuovargis – infarkto pranašai

Apie tai, kad didelis mieguistumas dieną gali būti miokardo infarkto prodrominio (laikas nuo pirmųjų gresiančios ligos požymių iki jos pasireiškimo) periodo simptomas, pradėta kalbėti dar 1941 m. O, praėjus dvidešimčiai metų, 1960 m., mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad nusiskundimai miegu kartu su nuovargiu gali būti laikomi miokardo infarkto rizikos veiksniais.

1. Andruškienė daktaro disertacijoje apžvelgė įvairius tyrimus, kurie įrodė ryšį tarp miego ir širdies ligų. Vieno tyrimo išvadose rašoma, kad, apklausus persirgusius miokardo infarktu, nustatyta, jog sutrikusiu miegu skundėsi 7 iš 50, o kontrolinėje grupėje, t. y. tarp žmonių, nepatyrusių infarkto, nė vienas iš 50 tiriamųjų. Naujausių tyrimų duomenimis, patyrusius infarktą žmones dažniau kamavo miego trūkumas ir stresas: 27,7 proc. tarp sergančių ir 7 proc. tarp sveikųjų.

Nustatyta ir kaip miego trukmė veikia infarkto pasireiškimo dažnį. Mokslininkai teigia, kad miokardo infarktą dažniau patiria žmonės, kurie miega ilgiau nei 9 val. per parą.

Miegas ir širdies nepakankamumas

Miegas daro įtakos įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms, širdies nepakankamumui – taip pat. Vidutinio laipsnio nemiga širdies nepakankamumo riziką didina 1,6, o didelio – 2,5 karto. Mokslininkai nustatė, kad sergantieji širdies nepakankamumu prastą miegą sieja su mažu fiziniu aktyvumu dieną ir širdies simptomais, kuriuos jie jaučia.

Kiek miegoti sveika?

2015 m. amerikiečių publikuoto plataus tyrimo duomenimis, suaugusio žmogaus miego trukmė turėtų būti 7–8 val. Tiesa, išskirta grupė – jauni suaugusieji, t. y. 18–25 m. amžiaus žmonės, kuriems rekomenduojam miego trukmė yra 7–9 val. Vyresniems kaip 65 m. žmonėms dėl amžiaus nulemtų miego struktūrų pakitimų ji gali sutrumpėti iki 6–6,5 val. Pripažįstama, kad miego trukmė nulemta genetiškai ir išskirtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų.

Šaltiniai: https://repository.lsmuni.lt/bitstream/handle/1/60016/disertacija.pdf; http://www.segodnya.ua.