Netaisyklingas kvėpavimas gali didinti širdies ligų riziką?
Netaisyklingas kvėpavimas gali didinti širdies ligų riziką?
Kvėpavimo ir kraujotakos organų ligos yra glaudžiai susijusios. Viena vertus, taisyklingai kvėpuojant galima pagerinti širdies būklę, kita vertus, per gilus, greitas ar paviršutinis kvėpavimas neigiamai veikia širdį, didina kraujo spaudimą. Todėl kvėpavimo pratimai sergant širdies ligomis yra svarbi kineziterapijos priemonė. Kaip taisyklingai kvėpuoti? Kas vyksta, kai kvėpuojame netinkamai?
Deguonis – energijos ir gyvybės šaltinis
Kvėpavimas vyksta kiekvienoje gyvoje ląstelėje dėl mitochondrijų. Mitochondrijos dar vadinamos ląstelės energetinėmis jėgainėmis, nes pernešant deguonį jose išsiskiria energija, kurią organizmas naudoja tiek išoriniam darbui, t. y. judėjimui, valgymui, kalbėjimui ir t. t., tiek vidiniam – visiems medžiagų apykaitos procesams. Tad deguonis – energijos ir gyvybės šaltinis.
Ar mokame kvėpuoti?
Normalus kvėpavimas, kai ramybėje plaučių kvėpuojamasis tūris yra 0,5 l, kvėpavimo dažnis – 10–15 k./min., minutinė ventiliacija (kiek oro praeina pro plaučius per minutę) – apie 7–7,5 l/min. Plaučių ventiliacija gali būti padidėjusi, tai vadinama hiperventiliacija, arba sumažėjusi – hipoventiliacija. Kvėpavimas taisyklingas, jeigu:
- negirdimas,
- kvėpuojant krūtinės ląstos judesiai neryškūs ir nepastebimi,
- pečių juostos raumenys nejuda,
- nesinori giliai atsidusti,
- kvėpuojama pro nosį,
- kvėpavimo dažnis – 10–15 kartų per minutę,
- įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės santykis ne mažiau kaip 1/2,
- pridėjus delną prie nosies iškvėpimo metu, jaučiasi ne oro srovė, o šiluma.
Jeigu pakitę bent vienas iš šių požymių, kvėpavimas netaisyklingas.
Yra dar vienas metodas, nustatantis kvėpavimo taisyklingumą, vadinamasis Henčo mėginys: 3 kartus giliai įkvepiame ir giliai iškvepiame, o trečio iškvėpimo pabaigoje užspaudžiame nosį ir stebime, kiek galime išbūti nekvėpavę. Jeigu iki lengvo oro trūkumo jausmo (ne iki pamėlynavimo) galime nekvėpuoti apie 40–60 sek., kvėpavimas yra normalus. Tačiau yra žmonių, kurių Henčo mėginio trukmė – tik 5–10–15 sek. Jiems būtina mokytis kvėpuoti taisyklingai.
Kvėpavimą veikia emocijos
Žinoma, kad emocijos paveikia mūsų kvėpavimą. Pavyzdžiui, džiaugsmo būsenos žmogus kvėpuoja taisyklingai: lėtai ir giliai. Užtat apimtas pykčio jis jau kvėpuoja greitai, nereguliariai ir giliai. Patirdamas baimės jausmą, žmogus taip pat kvėpuoja greitai, tačiau paviršutiniškai. Taigi emocijų poveikis širdžiai ir kraujagyslėms gali būti stebimas per netaisyklingą kvėpavimą.
Netaisyklingas kvėpavimas, kai plaučių ventiliacija yra padidėjusi, nustatomas daug dažniau nei esant sumažėjusiai plaučių ventiliacijai. Hiperventiliacija atsiranda dėl:
- streso,
- rūkantiesiems,
- esant hipodinamijai,
- netinkamai maitinantis, kai vyrauja gyvulinės kilmės produktai,
- nutukusiems,
- sergant kai kuriomis ligomis.
Susidarius nedidelei nuolatinei hiperventiliacijai, žmogus kvėpuoja giliai, bet jam vis trūksta oro ir norisi atsidusti. Taip atsitinka dėl to, kad blogėja deguonies atsiskyrimas nuo hemoglobino, jo trūksta mitochondrijose. Kaip žinome, hemoglobinas perneša deguonį iš kvėpavimo organų į audinius ir angliarūgštę iš audinių – į kvėpavimo organus. Kvėpuojant netaisyklingai, deguonies trūksta visoms organizmo sistemoms. Taigi taisyklingas kvėpavimas svarbus ne tik plaučiams.
Taisyklingas kvėpavimas mažina kraujo spaudimą
Ypač svarbus taisyklingas kvėpavimas esant padidėjusiam kraujo spaudimui. Mokslininkai teigia, kad žmonėms, kurie serga arterine hipertenzija, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti kraujospūdį, nes juos atliekant padidėja CO2 kiekis, mažėja kraujagyslių rigidiškumas (įtempimas), jos atsipalaiduoja, veikiami ir vazomotoriniai centrai.
Yra paskelbti tyrimų rezultatai, įrodantys, kad kvėpavimo pratimai gali sumažinti arterinį kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, vienas tokių pratimų yra: 6 lėti įkvėpimai per 30 sekundžių, kai kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas trunka apie 5 sek. Nustatyta, kad toks kvėpavimas, palyginti su paprastu sėdėjimu, viršutinį (sistolinį) kraujo spaudimą sumažina 3,4-3,9 mmHg. Nustatyta, kad gilus, ramus, lėtas kvėpavimas lėtina širdies ritmą, skatina ramybės būseną.
Taisyklingas kvėpavimas – gera profilaktika
Be arterinės hipertenzijos, taisyklingas kvėpavimas pagerina sergančiųjų išemine širdies liga kraujotaką. Taigi taisyklingas kvėpavimas – labai gera daugelio ligų profilaktikos priemonė, nes mažina nerimą, įtampą, nemigą, nuovargį, kas yra daugelio ligų, taip pat širdies ir kraujagyslių, rizikos veiksnys. Taip pat taisyklingai kvėpuojant dingsta ar sumažėja lygiųjų raumenų spazmai bronchuose (sergant bronchine astma), žarnyne, galvos smegenų ir širdies kraujagyslėse, reguliuojasi daugelis medžiagų apykaitos grandžių, mažėja kūno svoris.
Sergantiesiems širdies ligomis kaip papildomą gydymo ir sveikatinimo priemonę galima rekomenduoti kvėpavimo pratimus. Šie pratimai – tai pasyviai aktyvūs judesiai, kurie pagal gydomąjį poveikį ne mažiau naudingi negu aktyviosios gydomosios mankštos pratimai.
Kvėpavimo pratimų efektyvumą padidina jų derinimas su kitais fiziniais pratimais, jie gali būti derinami ir su medikamentais, kai pacientą vargina tachikardija (širdies susitraukimų dažnio padidėjimas). Tačiau be gydytojo priežiūros imtis kvėpavimo reguliavimo negalima. Ligonis turėtų žinoti, kad jeigu atliekant pratimus jis jaučia širdies ritmo sutrikimus, užsiėmimus būtina nutraukti.
Šaltiniai: www.sveikaszmogus.lt; www.delfi.lt
