Nėščiųjų arterinė hipertenzija: pavojinga mamai ir vaisiui?

Nėščiųjų sveikata ypač svarbi. Juk nuo to, kokia yra mamos sveikata, priklauso ir koks gims vaikelis, kaip jis vystysis, kokiomis ligomis sirgs ateityje. Iš kitos pusės, nėštumas, tarsi didinamasis stiklas, išryškina visas moters ligas: ir jau žinomas, ir pasislėpusias. Pavyzdžiui, gana dažnai nėščiąsias gali varginti aukštas kraujospūdis, nors iki pastojimo jos tokių bėdų neturėdavo.

Serga kas penkta dešimta besilaukianti moteris

Arterinė hipertenzija nustatoma apie 5–10 proc. nėščiųjų. Ne visada hipertenzija atsiranda dėl tų pačių priežasčių, kurios vėliau gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Kai kurios hipertenzijos formos būdingos tik nėščiosioms ir pasireiškia trečiojo nėštumo trimestro metu.

Jei moteris iki nėštumo sirgo hipertenzija (tiesa, ji galėjo apie tai nežinoti), liga niekur nedingsta ir pastojus. Svarbu, kad nesivystytų komplikacijos. Taigi, jei nėštumo metu kraujo spaudimas išlieka tiek pat padidėjęs, kaip ir iki pastojimo, didelės rizikos nei moteriai, nei vaisiui nėra. Galbūt truputį padidėja tikimybė, kad vaikelis gims mažesnio nei vidutinis svorio. Jeigu iki nėštumo padidėjęs kraujospūdis moters nevargino, o pastojus liga buvo diagnozuota, tai visiškai nereiškia, kad aukštas kraujo spaudimas išliks visą gyvenimą. Po gimdymo kraujospūdis gali normalizuotis, tačiau moteris turėtų nepamiršti, kad tai jos silpnoji vieta, ir stebėti spaudimą.

Koks nėščiųjų kraujo spaudimas turėtų būti gydomas?

Nėščiųjų hipertenzija diagnozuojama, kai iki tol sveikai moteriai po 20 nėštumo savaičių kraujo spaudimas nustatomas didesnis negu 140/90 mmHg, matuojant jį du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 6 val. intervalu. Jei antroje nėštumo pusėje AKS matuojamas gulinčiai moteriai, ji turi gulėti ant kairiojo šono, lovos galvūgalis pakeltas, o manžetė – širdies lygyje. Nėščiųjų hipertenzija skirstoma į lengvą – kai arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 140–149/90–99 mmHg, vidutinę, kai AKS 150–159/100–109 mmHg, ir sunkią – AKS dilesnis kaip 160/110 mmHg.

Nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis laikomos ir tokios, kaip lėtinė hipertenzija, lėtinė nėštumo apsunkinta hipertenzija, preeklampsija, eklampsija. Lėtinė hipertenzija diagnozuojama toms moterims, kurioms iki nėštumo, iki 20 nėštumo savaičių arba ilgiau kaip 6 savaitės po gimdymo AKS yra didesnis kaip 140/90 mmHg. Lėtinė nėštumo apsunkinta hipertenzija nustatoma, kai lėtine hipertenzija sergančiai moteriai po 20 nėštumo savaičių nustatoma preeklampsijos požymių ir/ar šlapime aptinkama baltymo.

Gydant nėščiųjų hipertenziją siekiama, kad spaudimas būtų mažesnis negu 160/100 mmHg. Labai svarbu, kad nebūtų staigaus spaudimo sumažėjimo. Nėščiųjų spaudimui reguliuoti tinka toli gražu ne visi medikamentai, nes kai kurie jų gali būti žalingi vaisiui. Visos moterys, kurioms nėštumo metu buvo diagnozuotas padidėjęs kraujo spaudimas, po gimdymo turėtų reguliariai tikrintis.

Kaip pasireiškia ir kuo pavojinga preeklampsija?

Preeklampsija – tai būklė, kai nėščiąją kartu su aukštu kraujo spaudimu vargina kojų, rankų, veido tinimas, o šlapime aptinkama baltymo. Jei ši būklė negydoma, ji gali komplikuotis. Tada moterį gali kamuoti labai stiprūs galvos skausmai, kurie trunka ilgai – nuo kelių valandų iki kelių dienų. Spaudimas užkyla daugiau nei 160/100 mmHg. Moterį pykina, ji vemia, gali sutrikti regėjimas –dvejintis akyse, atsirasti mirgėjimas, moteris gali skųstis matanti tarsi pro rūką. Jeigu pažeidžiamos kepenys – pagelsta oda, gleivinė. Preeklampsija gali pasireikšti po 30-tos nėštumo savaitės, lemti vaisiaus augimo sutrikimus ir tapti priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Preeklampsija – rimta būklė, kuri kelia grėsmę ir mamai, ir būsimam vaikeliui, todėl į ją numoti ranka negalima. Be to, ji gali pereiti į dar rimtesnę būklę – eklampsiją. Eklampsija pasireiškia traukuliais, nėščiąją gali ištikti koma. Ši būklė kelia pavojų ir mamos, ir vaikelio gyvybei.

Kurioms moterims didesnis nėščiųjų hipertenzinių būklių pavojus?

Riziką didina:

• nutukimas;
• iki nėštumo diagnozuota hipertenzija;
• kitos ligos – cukrinis diabetas, imuninės, kt.;
• vyresnis kaip 40-ties ir jaunesnis kaip 16-kos metų nėščiosios amžius;
• jei laukiamasi dvynukų;
• jei ankstesnių nėštumo metų buvo preeklampsija;
• jei peeklampsija yra buvusi kuriai nors iš šeimos moterų.

Priemonės, apsaugančios nuo hipertenzijos

Padidėjęs kraujo spaudimas nėščiosioms pavojingas, nes gimdos kraujagyslės būna spazmuotos, ir dėl to vaikutis nepakankamai aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Tai gali sulėtinti jo vystymąsi. Aukštas kraujo spaudimas didina ir placentos atsisluoksniavimo tikimybę, o tai ir motinai, ir vaikui gali sukelti pavojingą kraujavimą.

Tyrimų rezultatai parodė, kad nėštumo metu yra galimybių sumažinti kraujospūdžio didėjimo riziką. Pirmiausia reikėtų vengti priaugti daug svorio. Visiems rekomenduojamas patarimas riboti druską nėščiųjų hipertenzijos atveju netinka. Nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, ir jei besilaukianti mama su maistu gaus per mažai druskos, organizmas patirs natrio stoką. Kalcio papildai gali mažinti hipertenzijos riziką, tačiau jų reikėtų vartoti, jeigu moteris nepakankamai valgo kalcio turinčių produktų. Yra nuomonių, kad nėštumo pradžioje vartoti skirti vitaminų E ir C papildai gali apsaugoti nuo kraujospūdžio padidėjimo vėlesniu nėštumo periodu. Tačiau dėl visų papildų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju. Anksčiau manyta, kad būklę pagerina gulėjimas, šiuo metu tam nėra pakankamai įrodymų. Be abejo, svarbu ilsėtis, išsimiegoti, judėti, būti gryname ore, nerūkyti, nebūti prirūkytose patalpose, nevartoti alkoholio, vengti stresų.