Nauji širdies ligų rizikos veiksniai – infekcijos, lėktuvų triukšmas

Žinoma daugiau kaip 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Ne visi jie vienodai svarbūs. Kita vertus, širdies ir kraujotakos ligos nusineša daugiausia gyvybių. Todėl įvairios priemonės, kaip ir visų įmanomų rizikos veiksnių, galinčių sumažinti jų išsivystymo riziką, valdymas yra labai svarbus. Apie kokius naujus rizikos veiksnius kalba mokslininkai?

Pagrindiniai – trys

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai nustatomi atliekant įvairius mokslinius tyrimus: epidemiologinius, laboratorinius, genetinius. Šie veiksniai gali rodyti žmogaus paveldimus, gyvensenos, biocheminius ar fiziologinius ypatumus. Dažniausiai kalbama apie tris pagrindinius rizikos veiksnius – tai rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas ir kraujo riebalų kiekis. Taip pat gerai žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja riebiai valgant, nutukusiems, sergant cukriniu diabetu. Neigiamą poveikį širdžiai ir kraujagyslėms daro fizinio aktyvumo trūkumas. Įtakos turi ir kraujo parametrai: kuo didesnis kraujo krešumas ir klampumas, tuo didesnė širdies infarkto, smegenų insulto, kojų kraujagyslių trombozių rizika ir mirštamumas nuo jų. Riziką didina paveldimumas, t.y. jeigu yra giminaičių, anksti sirgusių koronarine širdies liga ar mirusių nuo širdies ligų. Anksti reiškia, kad tarp artimiausių giminių – tėvų, brolių – yra vyrų, kurie nuo infarkto, insulto ar staigios mirties mirė iki 55 metų, arba moterų – mamų, seserų, kurios nuo šių ligų mirė nesulaukusios 65-erių.

Kuo daugiau veiksnių, tuo rizika didesnė

Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė įvairialypė, todėl nepakanka nustatyti kokio nors vieno rizikos veiksnio. Svarbu žinoti visus, nes kuo daugiau veiksnių, tuo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė.

Pagal rizikos laipsnį žmonės skirstomi į tris grupes:

• nedidelės rizikos – kurie neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu ir kuriems yra ne daugiau kaip vienas rizikos veiksnys;
• vidutinės rizikos – kurie neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, tačiau jiems yra du ir daugiau rizikos veiksnių;
• didelės rizikos – kurie serga koronarine širdies liga, kita aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga (galvos smegenų, kojų, aortos) ar cukriniu diabetu.

Lėtinė dantų infekcija – naujas rizikos veiksnys

Mokslininkai išaiškino, kad lėtinė dantų / dantenų infekcija taip pat gali didinti išeminės širdies ligos išsivystymo riziką. Šį širdies ligų ir infekcijų ryšį nustatė Helsinkio (Suomija) universiteto mokslininkai. Tyrime dalyvavo 508 suaugusieji, kurių amžiaus vidurkis buvo 62 metai. Visi tiriamieji buvo apžiūrėti odontologo, taip pat jiems buvo atlikta širdies vainikinių kraujagyslių angiografija. Tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie sirgo lėtiniu periodontitu, išeminės širdies ligos išsivystymo rizika buvo 2,7 karto didesnė, palyginti su žmonėmis, kuriems nebuvo nustatyta lėtinių dantų / dantenų ligų. Rezultatai nepakito ir įvertinus kitų rizikos veiksnių – amžiaus, lyties, rūkymo, sergamumo cukriniu diabetu, didesnio kūno masės indekso – įtaką.

Lėktuvų triukšmas skatina hipertenziją

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad arterinė hipertenzija dažniau diagnozuojama žmonėms, kurie gyvena šalia oro uostų ar lėktuvų skraidymo zonų. Kadangi daugumos šalių oro uostai plečiami, skydžių skaičiai auga, didėja ir jų keliamas triukšmo lygis. Netoli tokių teritorijų gyvenantys žmonės dažnai skundžiasi miego sutrikimais, padidėjusiu nervingumu, kvėpavimo problemomis.

Krokuvos (Lenkija) medicinos universiteto mokslininkai į tyrimą įtraukė 201 40–66 metų asmenį. Visi tiriamieji gyveno netoli oro uostų. 101 tyrimo dalyvis nuolat buvo veikiamas didesniu nei 60 decibelų lėktuvų keliamų garsu. Likusieji gyveno teritorijose, kuriose triukšmo lygis buvo 55 decibelai. Ši grupė buvo kontrolinė, nes jų aplinkoje triukšmo lygis buvo nedidelis.

Kad įsivaizduotume, koks lėktuvų keliamas triukšmas yra šalia oro uostų, priminsime, kad lapų šlamėjimas sukelia 30 decibelų triukšmą, lietus ir įprasta kalba – 50 decibelų, gatvių triukšmas – 55 decibelų, garsi kalba – 70 decibelų, rėkimas – 90 decibelų, motociklas – 95–110 decibelų, greitosios pagalbos sirena – 120 decibelų.

Minėto tyrimo metu buvo vertintas kraujo spaudimas, aortos sienelės standumas ir kairiojo širdies skilvelio funkcinė būklė. Rezultatai parodė, kad daugiau sergančiųjų arterine hipertenzija – 40 proc. – gyveno triukšmingesnėse teritorijose, ir 20 proc. – mažiau triukšmingose. Žmonių, kurie kasdien patyrė didesnį triukšmo lygį, standesnė buvo aortos sienelė ir labiau išsiplėtęs kairysis širdies skilvelis. Tokiems žmonėms mokslininkai patarė dažniau tikrinti sveikatą profilaktiškai.