Naujas terminas lipitenzija: ką reiškia, kodėl sugalvotas?
Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių yra daugiau nei 200, ir jie skirstomi į modifikuojamus (kuriuos galima valdyti) ir nemodifikuojamus (nuo mūsų nepriklausančius). Tačiau ne visi jie vienodai svarbūs. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra hipertenzija, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje (dislipidemija) ir rūkymas. Mūsų šalyje hipertenzija ir dislipidemija yra vyraujantys rizikos veiksniai. Taigi lipitenzija – hipertenzija ir dislipidemija kartu – itin aktuali mūsų žmonėms.
Padidėjęs kraujo riebumas kone kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui
Kraujo riebalai (lipidai) – medžiagos, kurios gyvybiškai svarbios mūsų organizmui. Mūsų organizme cirkuliuoja 3 rūšių lipidai. Tai mažojo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis), arba „blogasis“, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis), arba „gerasis“, ir trečioji lipidų rūšis – trigliceridai, kurie irgi yra „blogieji“. Normaliam sveiko organizmo darbui reikalingi visi minėti riebalai. Neigiamas poveikis pasireiškia tada, kai šių riebalų santykis sutrinka, kai daugėja „blogųjų“ riebalų ir mažėja „gerųjų“. Kraujo riebalų disbalansas vadinamas dislipidemija.
Padidėjęs MTL cholesterolis – ne vien Lietuvos gyventojų bėda. Apie 40 proc. suaugusių žmonių, gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse, cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Tačiau mūsų šaliai tai itin aktualu, nes daug metų liūdnai pirmaujame pagal MTL cholesterolio rodmenis Europoje. Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje veikia Didelės kardiovaskulinės rizikos prevencijos programa (toliau – Programa), skirta 40–55 m. vyrams ir 50–65 m. moterims. Šios Programos duomenimis, apie 90 proc. vidutinio amžiaus Lietuvos žmonių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, o vidutinė jo koncentracija – 3,8 mmol/l. Tai pacientai, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Mirčių statistikai MTL cholesterolio sumažėjimas yra ypač reikšmingas. Tai įrodo pastarųjų dviejų dešimtmečių tendencijos JAV, iš dalies ir Europoje. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, vartojant statinų ir MTL cholesterolį sumažinus 1 mmol/l, didžiųjų kardiovaskulinių įvykių rizika (koronarinių mirčių, miokardo infarktų, insultų) pamečiui mažėja 25 proc. Jeigu MTL cholesterolis sumažėja 2 mmol/l, ši rizika mažėja 45 proc.
Hipertenzija – kas antram trečiam
Programos duomenimis, dislipidemija nustatyta 85–90 proc. jos dalyvių. Tačiau ne ką mažesnis sergamumas ir hipertenzija. Arterinės hipertenzija nustatyta 57,6 proc., o nediagnozuotos ligos dalis tarp vidutinio amžiaus Programos dalyvių yra 9,4 proc. Taigi hipertenzija vargina kas 2–3 suaugusįjį, o kas dešimtas nežino, kad jo kraujo spaudimas yra padidėjęs.
Kad aukštas kraujo spaudimas labai pavojingas mūsų organizmui, žinoma ir įrodyta seniai. Priminsime, kad kiekvienas kraujo spaudimo padidėjimas 20/10 mmHg (sistolinio/diastolinio) širdies ir kraujagyslių ligų riziką padvigubina. Tai reiškia, kad jeigu kraujo spaudimas yra 135/85 mmHg, rizika padidėja dvigubai. Kai kraujo spaudimas padidėja dar 20/10 mmHg, t. y. 155/95 mmHg, širdies ir kraujagyslių ligų rizika tampa didesnė 4 kartus. Kai kraujo spaudimas siekia 175/105 mmHg, ši rizika išauga iki 8 kartų.
Lipitenzija – itin pavojingas rizikos veiksnių derinys
Hipertenzija ir dislipidemija (lipitenzija) – tai sinerginis neigiamas poveikis kraujagyslėms. Kenčia endotelis (vidinis kraujagyslių dangalas), greičiau vystosi aterominės plokštelės, jos tampa nestabilios. Endotelis neatlieka savo funkcijų, ir tai skatina aterosklerozės (arterijų standėjimo ir siaurėjimo) progresavimą. O visa tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką – infarkto, insulto, koronarinės širdies ligos, kt. Nustatyta, kad žmogui, kuris serga ir hipertenzija, ir dislipidemija, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja du kartus.
Lipitenzija dažnėja, nes nutukimas plinta it epidemija, o ir visuomenė sensta. Pasaulyje apie 20 proc. suaugusiųjų nustatoma lipitenzija. Pagal Didelės kardiovaskulinės rizikos prevencijos programos rezultatus, lipitenzija Lietuvoje nustatoma apie 50 proc. vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų.
Veikdami lipitenziją, mažiname širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Atlikus tyrimus įrodyta, kad koronarinė širdies liga lėčiau progresuoja pacientams, kurių sistolinis kraujo spaudimas yra žemiausias ir cholesterolio koncentracija mažiausia. Jeigu sistolinį kraujo spaudimą sumažiname 15 mmHg, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 10 proc. Jei bendro cholesterolio koncentraciją sumažiname 6 mmol/l, ši rizika irgi sumažėja 10 proc. Tačiau, veikdami abu veiksnius, šią riziką mažiname net 45 proc. Tai reiškia, kad, veikdami abu rizikos veiksnius, širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažiname labiau negu veikdami vieną ar kitą. Taigi šiuo atveju 1 plius 1 nėra lygu du. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ji mažėja daugiau negu 2 kartus – 45 proc.
Kiti gerai žinomi rizikos veiksniai, kuriuos svarbu koreguoti
Be lipitenzijos, širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbus rūkymas, kuris 40 proc. didina infarkto ir apie 20 proc. insultų riziką. Taip pat ir kiti rizikos veiksniai – antsvoris, cukrinis diabetas, nepalanki šeimos anamnezė (kai šeimoje yra sergančiųjų ar / ir anksti mirusių nuo širdies ligų). Įtakos širdies ligoms rastis turi stresas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, kai kurie vaistai, lytis ir amžius (vyrų – vyresnis kaip 45 m., moterų – vyresnis kaip 55 m.). Be jau minėto kraujo riebumo, svarbus yra ir fibrinogeno kiekis – kraujo krešumą atspindintis parametras. Jeigu jis viršija 4g/l, didėja trombų susidarymo, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Kiekvienam žmogui širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra skirtinga. Svarbu žinoti, kad šių ligų profilaktika ir rizikos veiksnių pašalinimas net 80 proc. gali sumažinti jų išsivystymo riziką.
Šaltinis: žurnalas „Internistas“ 2017 m.