Naujas kraujo spaudimo matavimo būdas – tikslesnė diagnostika

Širdies ir kraujagyslių ligos pirmauja tiek sergančiųjų, tiek mirčių skaičiumi. Kas trečias šalies gyventojas serga šiomis ligomis, kas antras – nuo jų miršta. Vienas pagrindinių šių ligų rizikos veiksnių yra arterinė hipertenzija, kuri dažnai nėra pastebima ir diagnozuojama.

Kodėl svarbu hipertenziją nustatyti laiku? Kaip to pasiekti? Kuo pavojinga ši liga?

Kaip diagnozuojama hipertenzija

Arterinė hipertenzija – tai padidėjusio kraujospūdžio liga. Kraujo spaudimo klasifikuojamas į:

• Optimalų: <120/<80 mmHg;
• Normalų: <120–129/<80–84 mmHg;
• Didelį normalų (prehipertenziją): 130–139/85–89 mmHg;
• I laipsnio hipertenziją 140–159/90–99 mmHg;
• II laipsnio hipertenziją: 160–179/100–109 mmHg;
• III laipsnio hipertenziją: >180/>110 mmHg;
• Izoliuotą sistolinę hipertenziją: >140/<90 mmHg (dažnai pasitaiko seniems žmonėms).

Šiandien, diagnozuojant arterinę hipertenziją, dėmesys kreipiamas ne vien į kraujo spaudimo parametrus. Didelę reikšmę turi ir kiti rizikos veiksniai. Todėl kartu gydytojas nustato bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kuri priklauso nuo paciento amžiaus, žalingų įpročių, kūno masės, paveldimumo, kitų ligų, pvz., cukrinis diabetas širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina 2–3 kartus. Taip pat ieškoma priežasčių, kurios galėjo sukelti kraujo spaudimo didėjimą, taip pat vertinama, ar dėl aukšto kraujo spaudimo nėra pažeisti organai taikiniai: širdis, smegenys, kraujagyslės, inkstai.

Kas yra slapta ir baltojo chalato hipertenzija?

Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai 3 kartus atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimas yra didesnis negu 140/90 mmHg. Kad kraujo spaudimo rodmenys būtų tikslesni, prieš matavimą nereikėtų gerti kavos, rūkyti, lipti laiptais, t. y. jokio fizinio krūvio. Geriausia 10–15 min. ramiai pasėdėti, pailsėti. Spaudimą rekomenduojama matuoti atsisėdus, dešiniąją ranką padėjus ant stalo.

Namie kraujospūdį reikėtų matuoti porą kartų per dieną, visada tą pačią ranką: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos. Paprastai dešinės rankos kraujospūdis būna šiek tiek didesnis, maždaug apie 10 mmHg, o kairiarankiams gali būti didesnis kairiosios rankos spaudimas. Vyresniems žmonėms, todėl, kad kraujagyslės yra sustandėjusios, spaudimą rekomenduojama matuoti atsistojus.

Baltojo chalato hipertenzija – kai padidėjęs kraujo spaudimas nustatomas tik gydytojo kabinete, o namuose, taip pat ir 24 val. stebėtas kraujo spaudimas yra normalus. Slaptoji hipertenzija – kai gydytojo kabinete kraujo spaudimas yra normalus, o paros stebėsenos arba namuose pamatuoto kraujo spaudimo parametrai yra padidėję. Šiuos pacientus identifikuoti labai svarbu, nes vienu atveju gydymas gali būti paskirtas be reikalo, kitu – pražiūrėta liga. Yra duomenų, kad baltojo chalato hipertenzija gali būti nustatoma iki 15 proc. bendrosios populiacijos ir trečdaliui hipertenzija sergančių asmenų. O slaptoji hipertenzija – 10–25 proc. suaugusiųjų. Įrodyta, kad suaugusieji, kurie serga slaptąja hipertenzija, dažniau patiria kardiovaskulinius įvykius, jiems santykinė kardiovaskulinė rizika yra 2,6 karto didesnė negu tiems žmonėms, kuriems diagnozuota prehipertenzija. Slaptoji hipertenzija dažniau pasireiškia jauniems, turintiems antsvorio vyrams, kurie rūko, vartoja alkoholio ir kurių tėvai dažniausiai yra sirgę šia liga.

Naujas tikslus kraujo spaudimo matavimo būdas

Kraujo spaudimas kinta paros metu, jam įtakos turi ir kiti įvairūs veiksniai: fizinis krūvis, stresas, susijaudinimas, maistas. Tad, matuojant įprastai, gaunami duomenys nėra labai tikslūs. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai užpatentavo naują įrenginį, kuris geba labai tiksliai pamatuoti kraujospūdį.

Iki šiol tiksliausiai kraujo spaudimą buvo galima matuoti invaziniu būdu, kai buvo išmatuojamos tam tikros širdies susitraukimų aortoje sukeliamos bangos. KU prof. A. Stankus pastebėjo, kad kakle esančios miego arterijos bangos forma yra tokia pati, kaip ir aortoje. Kartu su KU doktorantu Ž. Lukošiumi jis pradėjo ieškoti galimybių šią bangą išmatuoti. Galiausiai buvo išrasta nauja biomechatroninė sistema, galinti labai tiksliai matuoti kraujo spaudimą. Sistema veikia taip: prie kaklo dedamas jutiklis, spaudžiantis miego arteriją, o kompiuteris fiksuoja arterijoje kylančių bangų formą, pagal kurią ir nustatomi kraujo spaudimo pokyčiai.

Šis išradimas turėtų labai palengvinti šios dažnos ligos diagnozavimą, taip pat ir jos progresavimo stebėseną. Tai yra labai svarbu, nes hipertenzija – pagrindinis kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnys.

Hipertenzijos keliami pavojai

Aukštas kraujo spaudimas didina širdies raumens apkrovas, todėl raumuo storėja, o širdies sienelės plonėja. Širdis silpsta, ir tai sukelia širdies nepakankamumą, kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Aukštas kraujospūdis žaloja kraujagyslių sieneles, kurios ilgą laiką turėjo atlaikyti padidėjusį slėgį. Tai lemia, kad kraujagyslių sienelės storėja, jų spindis siaurėja, jos praranda elastingumą, juose formuojasi trombai.

Negydoma hipertenzija skatina šių ligų ir būklių vystymąsi:

• Aterosklerozę – nepastebimai prasidedanti liga, kuri pasireiškia arterijų standėjimu ir siaurėjimu. Padidėjęs kraujo spaudimas skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą, kas savo ruožtu dar labiau siaurina arterijų spindį;
• Širdies nepakankamumą – arterinė hipertenzija skatina išeminės ligos išsivystymą, o kartu su ja greičiau vystosi ir širdies nepakankamumas;
• Trombų susidarymą – trombas gali susiformuoti per keliolika minučių ir staiga sukelti infarktą ar insultą. Trombas gali užkimšti kojų kraujotaką. Pažeistos kojos judesiai gali sukelti plaučių emboliją, t.y. plaučių arterijos užkimšimą;
• Aneurizmą – kraujagyslių sienelės išsiplėtimą, kai ji išsipučia tarsi balionėlis. Didžiausias pavojus – aneurizmos plyšimas. To pasekmės priklauso nuo vietos, kurioje įvyko pažeidimas. Jeigu aneurizma pažeidė galvos smegenų kraujagyslę ir ji įplyšo, kraujas išsilieja į smegenis, t.y. įvyksta hemoraginis insultas. Gali būti diagnozuota aortos (stambiausios organizmo kraujagyslės) aneurizma. Dažniausiai nustatoma pilvo aortos aneurizma;
• Regėjimo sutrikimus – sergant hipertenzija pirmiausia pažeidžiamos smulkiausios kraujagyslės, pvz., akių. Todėl didėja akių ligų ar net apakimo rizika. Viena dažniausių hipertenzijos komplikacijų – hipertenzinė retinopatija – akių tinklainės pokyčiai, jų skleroziniai pakitimai, kurie pasireiškia regėjimo aštrumo susilpnėjimu, migla akyse ir pan.;
• Inkstų ligas – hipertenzinę nefropatiją, inkstų nepakankamumą. Daugelyje pasaulio šalių hipertenzinė nefropatija yra antroji pagal dažnumą galutinės inkstų nepakankamumo stadijos priežastis.

Šaltiniai:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.1(52)/Sveik_1(52)_Paulauskiene_M.pdf; https://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/ku–sveikatos–mokslu–fakulteto–mokslininku–isradimas–gali–sukelti–proverzi–gydant–hipertenzija–1460691/