Moterims širdies ligų pavojus mažesnis?

Daugelis įpratę manyti, kad širdies ligomis dažniau serga vyrai, bet miršta nuo jų daugiausia moterų. Skaičiai rodo, kad beveik 65 proc. moterų gyvybių nusineša kraujotakos sistemos ligos. Nors dailioji lytis labiausiai bijo vėžio, onkologinės ligos sudaro tik 17 proc. mirčių priežasčių.

Užbėgti moterų širdies ligoms už akių gali profilaktika

Visame pasaulyje plačiai kalbama apie didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad ateityje viena iš dviejų moterų mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligos.

Kalbant apie širdies ligas, dažniausiai kalbama apie arterinę hipertenziją. Iš vienos pusės, tai liga, apie kurią visuomenė žino daug. Iš kitos pusės, šviesti apie ją būtina ir toliau, nes arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Dėl to labai svarbios yra ir profilaktinės programos. Mūsų šalyje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 50–65 m. moterims, pagal kurią šeimos gydytojas turi įvertinti kiekvienos pacientės rizikos veiksnius ir sudaryti širdies ligų prevencijos planą. Rizikos veiksniai įvertinami apklausiant moterį ir atsižvelgiant į tyrimų rezultatus. Pagal šią programą kartą per metus moterims nemokamai turėtų būti atliekami gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos kraujyje tyrimai, elektrokardiograma. Jei moteriai rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didelė, gydytojas turėtų nusiųsti pacientę į specializuotą kardiologijos centrą, kuriame ji būtų išsamiai ištirta ir, esant reikalui, paskirtas gydymas.

Taigi profilaktinės programos ypač svarbios, ir tai įrodo tokie faktai: diagnozavus prehipertenzinę būklę (kai kraujospūdis yra 139/89 mmHg), po dvejų metų hipertenzija išsivysto 40 proc. pacientų, po 4 metų – daugiau nei 60 proc.

Moterų širdies ligų ypatumai

Moterų organizmas skiriasi nuo vyrų, pvz., kairiojo skilvelio masė 10 proc. mažesnė, siauresnės ir smulkesnės yra arterijos. Skiriasi ir gyvenimo būdas, ir ligų simptomai, ir rizikos veiksnių įtaka. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergančioms moterims mirties rizika padidėja daug daugiau negu vyrams. Jeigu išemine širdies liga sergantiems vyrams mirties rizika didėja iki 3 kartų, moterims – iki 7. Be to, persirgusiai miokardo infarktu ar insultu moteriai, kuriai diagnozuotas cukrinis diabetas, pakartotinio įvykio rizika padidėja 2 kartus.

Moterims širdies ligas yra sunkiau diagnozuoti ir gydyti, nes neretai jos nesiskundžia jokiais negalavimais: 63 proc. staiga mirusių nuo išeminės širdies ligos moterų prieš tai klinikinių simptomų nebuvo.

Ar mažinti cholesterolį?

Įrodyta, kad, sumažinę dislipidemiją (kraujo riebalų disbalansą), daugiau išgelbėsime ir moterų. Moterims žalingas padidėjęs „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, trigliceridų, ypač sumažėjęs „gerojo“ didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis. Moterų DTL koncentracija paprastai yra didesnė nei vyrų. Būtent šio „gerojo“ cholesterolio apsauginis poveikis iš dalies lemia mažesnį jaunų moterų sergamumą širdies ligomis. Taip pat pastebėta, kad moterims pavojingas padidėjęs trigliceridų ir sumažėjęs DTL cholesterolio derinys. Toks derinys dažnai nustatomas moterims, kurioms yra pilvinis nutukimas, kurios serga cukriniu diabetu, arba jei joms diagnozuotas metabolinis sindromas ar gliukozės tolerancijos sutrikimas.

Kodėl moterims itin pavojinga rūkyti?

Rūkymo žala moterims ypač didelė: rūkančiosioms daug dažniau išsivysto koronarinis sindromas. Rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia 1–2 metais anksčiau. Be to, jų kraujyje būna mažiau estrogenų. Tai aiškinama pagreitėjusių kiaušidžių senėjimu, todėl mažiau gaminasi ir estrogenų, kurie, kaip jau įrodyta, apsaugo moteris nuo koronarinės širdies ligos. Rūkant kyla kraujagyslių spazmai, taip pat padidėja krešulių formavimosi rizika. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikai.

Menopauzė visoms be išimčių padidina širdies ligų riziką?

Moterų širdies ligų rizika padidėja po menopauzės. Tai siejama su hormonų persitvarkymu. Hormonai estrogenai – organizmo apsauginiai, mažinantys kraujagyslių pažeidimą, išsiplėtimą, palaikantys jų elastingumą ir apsaugantys nuo aterosklerozės. Menopauzės metu dėl estrogenų įtakos sumažėjimo vystosi endotelio (vidinio kraujagyslių dangalo) disfunkcija, aterosklerozė, ir moterims dažniau pasireiškia spazminės kilmės krūtinės anginos skausmai. Atlikti tyrimai įrodo, kad moterims, kurioms nustatyta endotelio disfunkcija, nors jų kraujagyslės dar nėra susiaurėjusios, didėja kardiovaskulinių įvykių tikimybė, dažniau išsivysto cukrinis diabetas, padidėja kraujospūdis, o tai savo ruožtu didina visas širdies ir kraujagyslių komplikacijas.

Kita vertus, menopauzė nėra joks baubas, kuris būtinai susargdins moterį. Jeigu ir iki menopauzės moteriai rizika sirgti širdies ligomis buvo didelė, ji nesivargino jos koreguoti, suprantama, kad po menopauzės ši rizika dar padidės. Tačiau jeigu moteris visą gyvenimą sveikai maitinosi, buvo fiziškai aktyvi, neturėjo žalingų įpročių, antsvorio, jai širdies ligų rizika dėl menopauzės sukeltų pokyčių nepadidės. Svarbu laiku atlikti profilaktiką, žinoti ir stebėti kraujospūdį, cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir toliau laikytis sveikos gyvensenos principų. Pradėjus sveikai gyventi, širdies ligų riziką galima sumažinti net 80 proc.