Mokslo įžvalgos: kodėl vystosi širdies ligos?
Lietuvoje širdies ligos, o ypač hipertenzija, yra labai paplitusios. Daugelio vertinama kaip nerimta liga, hipertenzija yra pavojinga. Pasaulio sveikatos organizacija įvardija hipertenziją kaip vieną svarbiausių ankstyvos mirties priežasčių. Ji labai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kuri dar labiau padidėja, kai kartu su hipertenzija yra ir kitų, vadinamųjų tradicinių rizikos veiksnių – rūkymas, dislipidemija, nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas. Kokie dar, galbūt mažiau žinomi, rizikos veiksniai egzistuoja?
Žmogaus raidos periodai turi įtakos kraujospūdžiui ateityje
Pirminė arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis kraujo spaudimo padidėjimas ir to kilmė nėra žinoma. Antrinė hipertenzija diagnozuojama, kai medikai nustato aiškias kraujo spaudimo padidėjimo priežastys. Deja, antrinė hipertenzija aptinkama tik 5-10 proc. žmonių. Taigi kodėl išsivysto pirminė hipertenzija?
Mūsų šalyje sergamumas hipertenzija didelis, nemažai sergančiųjų yra tarp vyrų, be to, daugėja prehipertenzinių būklių tarp jaunuolių. Prehipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis yra ribinis, t.y. 120-130/80-89 mmHg. Tyrimų rezultatai skelbia, kad 90 proc. 55-65 m. amžiaus žmonių, kurių kraujo spaudimas yra normalus, po 20 metų pasireiškia hipertenzija.
Ne visada sergamumą galima paaiškinti tradiciniais rizikos veiksniai, ypač tarp jaunų žmonių. Įdomių išvadų pateikia tyrimai, kurie nagrinėja žmogaus raidos periodus. Mokslininkai išskiria kritinius, jautrius aplinkos poveikiui augimo periodus, kurie gali lemti hipertenzijos išsivystymą ateityje. Šie periodai – tai intrauterinis (iki gimimo) periodas, kūdikystės, vaikystė iki 5-7 metų ir paauglystė (brendimo laikotarpis). Harmoningas augimas padeda išvengti, o augimo ir vystymosi netolygumai įvairiais gyvenimo tarpsniais lemia didesnę riziką susirgti hipertenzija.
Darbo sąlygos lemia širdies ligų atsiradimą
Daug kalbama apie emocijų, darbo aplinkos, psichologinių veiksnių įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Šių veiksnių rizika dažniausiai pasireiškia netiesiogiai, o per centrinės nervų sistemos, kvėpavimo ir kitų sistemų sudėtingus pažeidimus.
Karštas darbo mikroklimatas, intensyvi infraraudonoji spinduliuotė sukelia vandens ir elektrolitų disbalansą, lėtinę organizmo hipertermiją, dėl ko darbuotojai dažniau serga išemine širdies liga, jiems nustatomas širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos nepakankamumas. Taip pat kenksmingas ir ilgalaikis darbas esant žemai temperatūrai, nes sukelia įvairių audinių ir organų kraujotakos pažeidimus. Ypač plačiai nagrinėjama elektromagnetinės spinduliuotės įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai. Patiriant superaukštų dažnių elektromagnetinę spinduliuotę, atsižvelgiant į šio žalingo poveikio trukmę ir galingumą, žmogus gali jausti kraujo spaudimo sumažėjimą, spaudžiančio pobūdžio skausmą širdies plote, kuris gali pisti į ranką, gali pasireikšti dusulys fizinio krūvio metu, širdies permušimai, plakimas, ilgainiui vystytis kairiojo skilvelio hipertrofija, hipertenzija, aterosklerozė. Kraujotakos sutrikimus sukelia darbo metu patiriama vibracija. Triukšmas didina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujo spaudimą ir miokardo infarkto riziką. Ilgai trunkantis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Širdies ligas nulemia genai?
Mokslo nustatyta, kad daugiaveiksnės ligos, o tokios ir yra širdies ir kraujagyslių, vystosi dėl genetinių, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksnių sąveikos rezultatų. Daugiaveiksnių ligų atveju genetiniai veiksniai lemia ne ligą, o polinkį ja sirgti. Visi veiksniai susiję ir veikia kartu: veikiant genetiniams veiksniams kartu veikia ir negenetiniai, pvz., mityba.
Genetinių veiksnių poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms mūsų šalyje mažai tyrinėtas. Artimoje ateityje genetinis rizikos vertinimas galėtų padėti atrinkti žmones, kurie dar nejaučia ligos simptomų, tačiau priklauso vidutinės ar didelės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupėms. Tai labai svarbu, nes šiems žmonėms būtų galima laiku paskirti profilaktinį gydymą.
Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis yra aterosklerozė. Tiriant aterosklerozės vystymosi kelius, atpažinti 748 su šia liga susiję žmogaus genai. Lietuvoje atlikto tyrimo analizė parodė, kad 436 genai dalyvauja 134-iuose iš daugiau nei 300 žinomų ligą sukeliančių metabolinių/signalinių kelių.
Taigi širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių biologinių mechanizmų ir genų yra daug. Todėl svarbu sutarti ir žinoti, kokių genetinių mutacijų reikia ieškoti.
Buitinis plastikas didina širdies ligų riziką
Pietų Australijos (Adelaidos universiteto ir Sveikatos ir medicinos tyrimo instituto) mokslininkai aiškinosi, kokią įtaką žmogaus sveikatai daro ilgalaikis plastikiniuose gaminiuose esantis chemikalas – ftalatas. Ftalatas- tai medžiaga, kuri suteikia plastikui lankstumo.
Tyrime dalyvavo 1,5 tūkst. Australijos vyrų. Tyrimo rezultatas: ftalatų aptikta net 99,6 proc. vyresnių nei 35 m. vyrų šlapime. Daugiausia ftalatų aptikta tų vyrų organizme, kurie daugiau vartojo pusgaminių, apdorotų, įvairiuose pakuotėse pateikiamų produktų ir gėrimų. Didesnė ftalatų koncentracija buvo susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir hipertenzijos rizika. Kaip, kokiais keliais ir mechanizmais tiksliai ftalatai didina šių ligų riziką nėra aišku. Mokslininkai mano, kad tai susiję su šių kenksmingų medžiagų uždegimą didinančiu poveikiu.
Šaltiniai:
Tradicinių rizikos veiksnių paplitimas tarp sergančiųjų išemine širdies liga; E.Rinkūnienė, Ž.Petrulionienė, A.Laucevičius… – Medicina, 2009 – medicina.lsmuni.lt;
N.Burokienė, daktaro disertacija „Širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologinių veiksnių ir genomo sąveikos tyrimas“;
Darbo sąlygų ir profesinių veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai; V.Obelenis, V.Malinauskienė – Medicina, 2007 – publications.lsmuni.lt;
S.Paulauskienė daktaro disertacija „Jaunuolystės amžiaus vyrų padidėjusio kruajospūdžio sąsajos su kritiniais augimo periodais“;
http://www.medicalnewstoday.com/articles/318422.php
