Mitai ir faktai apie vaistus, mažinančius cholesterolį. Specialistų nuomonės
Jeigu padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje nustatomas žmogui, kuris neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, gydytojai iš karto ne puola skirti vaistų, o pirmiausia, rekomenduoja koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, mesti svorį. Jeigu šios priemonės nepadeda ir po trijų mėnesių cholesterolis nemažėja ir netgi didėja, išrašoma vaistų. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu medikamentų skiriama iš karto, nelaukiant dietos rezultatų. Žmonės dažnai nenori gerti vaistų, nes girdėję įvairių mitų apie juos. Kokie jie?
Mitas Nr.1. Cholesterolį mažinantys vaistai – statinai – gali sugadinti kepenis
Netiesa. Cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti yra įvairių vaistų grupių, tačiau vieni populiariausių ir dažniausiai skiriamų yra statinai. Tai Lietuvos žmonių fenomenas – manyti, kad statinai gali pažeisti kepenis. Mokslinėse konferencijose apie tokį statinų šalutinį poveikį nekalbama, nes jau seniai įrodyta, kad statinai nekenkia kepenims, ir prie to klausimo negrįžtama. Tačiau mūsų šalyje dar gaji baimė, kad statinai gali pažeisti kepenis. Ši baimė atėjo iš tų laikų, kai statinų informaciniame lapelyje buvo įrašyta, kad jų skiriant reikėtų vieną ar du kartus per metus atlikti kepenų fermentų – transaminazių – tyrimą. Kitaip sakant, stebėti, ar nėra pakitimų kepenyse, nes šie fermentai – tai kraujo žymenys, rodantis pažeistos kepenų ląstelės ar ne. Tačiau laikui bėgant buvo sukaupta daug duomenų, įrodančių, kad transaminazių padidėjimo atvejų pasitaiko vienodai retai tiek tarp žmonių, vartojančių statinų, tiek tarp jų nevartojančių. Išanalizavę 164 tyrimų su statinais rezultatus, mokslininkai neaptiko kepenų nepakankamumo atvejų. O JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) pranešė, kad, išanalizavę pranešimus apie nepageidaujamus poveikius, nustatė, kad kepenų nepakankamumo atvejų gali atsitikti tik vienam iš milijono gydytų statinais. Todėl jau 2012 metais FDA panaikino rekomendaciją periodiškai tikrinti fermentų transaminazių kiekį, kaip nereikalingą ir net žalingą procedūrą. Kodėl nereikalinga? Todėl, kad nedidelis kepenų fermentų transaminazių padidėjimas neleidžia nuspėti gresiančio kepenų nepakankamumo. Be to, toks padidėjimas gali būti nustatomas ir nevartojantiesiems statinų, nes šių fermentų dažnai padidėja pavartojus alkoholio. Kodėl periodiškas transaminazių tyrimas gali būti žalingas? Todėl, kad atsitiktinis šių fermentų padidėjimas gali paskatinti nepagrįstą statinų neskyrimą, ir tai gali sukelti žmonėms riziką patirti kardiovaskulinių įvykių.
Mitas Nr. 2. Statinai gali sukelti pripratimą
Netiesa. Statinai nesukelia jokio pripratimo. Tai vaistai, kurie slopina cholesterolio gamybą kepenyse. Jie veikia cholesterolio kiekį, jo perteklių. Aktyviausias jų poveikis būna naktį. Kai kurie pacientai mano, kad gerdami statitų, jie neva prie jų pripratina organizmą: tada pats organizmas jau nebenori dirbti ir su cholesterolio pertekliumi nekovoja. Tačiau, jeigu pacientui jau nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, vadinasi, organizmas jau pats nesusitvarko ir būtina skirti vaistų. Statinai labiausiai veiksmingi, kai yra nustatytas padidėjęs bendrojo ir „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų, MTL) cholesterolio kiekis. Šiek tiek mažiau jie veikia trigliceridus ir didina „gerojo“ (didelio tankio lipoproteinų, DTL) cholesterolio kiekį. Vaistų skiriama tik atlikus lipidogramą (išsamų riebalų kraujyje tyrimą).
Mitas Nr. 3. Statinai gali sukelti vėžį
Tai nėra įrodyta. Mokslininkai yra pastebėję, kad sergančiųjų vėžiu pacientų cholesterolio koncentracija kraujyje dažnai būna mažesnė. Todėl buvo kilęs klausimas, ar cholesterolio koncentracija mažėja jau susirgus vėžiu, ar anksčiau ir tai turi įtakos ligai vystytis. Tačiau trūksta tyrimų ir duomenų, kurie būtų atlikti su pacientais, kurie vartojo statinų. Diskutuojama tik apskritai apie galimą mažesnio už normą cholesterolio ir vėžio ryšį. Todėl ir yra įvardintos aiškios ribos, kurių reikėtų siekti pacientams, kurių cholesterolis yra padidėjęs. O per daug „numušti „ cholesterolio nerekomenduojama. Primenu, kad bendras cholesterolis nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu turėtų būti mažesnis kaip 5 mmol/l, o „blogasis“ (MTL) cholesterolis – mažesnis kaip 3 mmol/l, sergantiesiems minėtomis ligomis atitinkamai – 4,5 mmol/l ir 2,5 mmol/l. Šiomis ribomis reikia vadovautis, nes įrodyta, kad cholesterolio mažinimo nauda, siekiant išvengti širdies ligų, staigių mirčių dėl insulto ar infarkto, yra didžiulė ir daug kartų persveria galimą žalą ar nepageidaujamus poveikius.
Mitas Nr. 4. Statinai gali skatinti Alzheimerio ligą, depresiją
Netiesa, statinai priešingai stabdo šių ligų vystymosi tikimybę. Kalbant apie cholesterolį, nereikėtų perlenkti lazdos, nes pavojingas yra ir per didelis, ir per mažas cholesterolio kiekis. Pernelyg mažas cholesterolis gali paskatinti depresiją, pyktį, priešiškumą, polinkį savižudybėms. Per didelė cholesterolio koncentracija didina Alzheimerio, širdies ir kraujagyslių ligų, kurias sukelia aterosklerozė ( insulto, infarkto, išeminės širdies ligos) riziką. Statinai kaip tik ir mažina šių ligų tikimybę. Nustatyta, kad vartojant statinų, jie ne skatina, o priešingai apsaugo nuo Alzheimerio ligos, kitų demencijų. Mokslininkai nustatė, kad vyresnio amžiaus pacientams, kurių „gerojo“ (DTL) cholesterolio koncentracija yra sumažėjusi, sergamumas demencija yra didesnis, palyginti su tais, kurių DTL cholesterolis yra aukštesnis. Manoma, kad DTL cholesterolis, kuri kaip tik ir didina statinai, gali apsaugoti nuo aterosklerozinių plokštelių, kurios gali turėti įtakos demencijai vystytis, formavimosi. Yra duomenų, kad statinai slopina tam tikrų medžiagų, kurios siejamos su Alzheimerio ligos vystymusi, poveikį, taip pat kad jie slopina smegenų uždegimo procesus.
Mitas Nr.5. Kol neįvyko miokardo infarktas, statinai nereikalingi
Netiesa. Medikų manymu, tokia nuomonė – itin žalinga, nes statinai būtent tam ir reikalingi, kad išvengtume sunkių ir gyvybei pavojingų ligų – infarkto, insulto ir kitų širdies ar kraujagyslių ligų. Šių vaistų skyrimo esmė – užbėgti šioms ligoms už akių, neleisti progresuoti aterosklerozei, kuri dažniausiai ir būna šių grėsmingų būklių priežastis.
Kardiologas Henrikas Ščėsna pabrėžia, statinų nauda – kad jie ne tik mažina cholesterolį, stabdo aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, bet ir veikia nestabilias aterosklerozines plokšteles. Aterosklerozinės plokštelės skirstomos į stabilias ir nestabilias. Pavojingos nestabilios plokštelės, nes jos gali įtrūkti, įplyšti, o ties įtrūkimo vieta gali susiformuoti trombas, kuris gali visiškai užkimšti kraujagyslės spindį. Būtent tai ir sukelia ūmines ir gyvybei pavojingas ligas – miokardo infarktą ar insultą.
Įrodyta, kad statinų vartojimas sumažina insulto, infarkto riziką. Kai insultas ar infarktas įvyksta, statinų taip pat gali būti paskirta vadinamajai antrinei prevencijai, t.y. tam, kad šios ligos nepasikartotų. Tačiau daug geriau jų išvengti ir išsaugoti sveikatą. Tyrimai parodė, kad statinai nepakeičiami, siekiant sumažinti mirštamumą ir sergamumą ligomis, kurias sukelia padidėjęs cholesterolis.
Mitas Nr.6. Kai cholesterolio kiekis tampa normalus, statinų vartoti nereikia
Ne visada. Dažnai pacientai klaidingai mano, kad statinų galima vartoti trumpai, kaip, pvz., gydant plaučių uždegimą. Tačiau taip nėra. Vaistų, kurie mažina cholesterolį, kraujotaką gerinančių medikamentų, reikia vartoti ilgai, o jų vartojimo negalima nutraukti nepasitarus su gydytoju. Reikia pažymėti, kad cholesterolio kiekiui sumažinti būtini ne tik medikamentai, ir pats žmogus turi dėti daug pastangų – keisti gyvenimo būdą, rinktis antilipidinę dietą, didinti fizinį aktyvumą. Tik priemonių kompleksas padeda sureguliuoti kraujo riebalų kiekį.
Mitas Nr.7. Statinai – „chemija“, geriau maisto papildai
Netiesa, nes statinai yra vaistai, kurių poveikis žinomas, įrodytas ir mokslo pagrįstas. Statinų sudėtyje yra tam tikros veikliųjų medžiagų dozės, kurios užtikrina jų veikimą. Maisto papildai – nėra vaistai, jų poveikis nėra ištirtas ir patvirtintas tyrimais. Kitaip sakant, nėra įrodyta maisto papildų nauda sveikatai, jie skirti tik maisto rajonui papildyti, bet ne ligai gydyti. Kai yra padidėjęs cholesterolio kiekis, t.y. nustatyta liga dislipidemija, jau reikalinga vartoti vaistų, o ne maisto papildų.
