Mitai apie hipertenziją: ką turime žinoti? Specialistų nuomonės

Arterinė hipertenzija, arba padidėjusio kraujospūdžio liga, diagnozuojama žmogui, kurio kraujo spaudimas nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Deja, bet šių dienų realybė – toks ir net aukštesnis kraujo spaudimas nustatomas gana dideliam skaičiui žmonių.

Beje, kone kiekvienas sergantysis turi savo nuomonę apie ligą, jos gydymą ir mielai dalijasi savo patyrimais. Taip formuojasi mitai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius su hipertenzija susijusius mitus.

 

Mitas Nr. 1. Esu per jaunas sirgti arterine hipertenzija. 

Deja, amžius neapsaugo nuo padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligos. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ligos „jaunėjimo“ tendencijas. Tai lemia spartus gyvenimo tempas, poilsio stoka, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, žalingi įpročiai, stresas ir t.t. Atsižvelgiant į naujausias arterinės hipertenzijos gydymo gaires, apie šią ligą reikia galvoti jau nuo vaikystės. Yra nuomonių, kad vaikui nuo 3 metų amžiaus, kartą per metus reikėtų pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip vykdytume vaikų kraujo spaudimo stebėseną ir arterinės hipertenzijos profilaktiką. Kita vertus, amžius didina hipertenzijos riziką, žmogui senstant, palaipsniui pakinta kraujagyslės – jos tampa mažiau elastingos, standžios, ir tai neabejotinai turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui.

 

Mitas Nr.2. Padidėjęs kraujospūdis visada apie save praneša galvos skausmu, svaigimu, mirgėjimu akyse ar kitais simptomais. 

Pasak medikų, taip būna ne visada. Beveik pusei sergančiųjų arterine hipertenzija, padidėjęs kraujo spaudimas gali nesukelti jokių simptomų. Būtent čia ir slypi šios ligos klasta: žmogus jau serga arterine hipertenzija, tačiau nieko blogo nebejaučia. Tai gali tęstis keletą ar keliolika metų, ligai palaipsniui progresuojant iki liūdnų išeičių, nes padidėjęs  kraujo spaudimas yra pagrindinė insulto, miokardo infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo priežastis. Todėl visiems mums labai svarbu žinoti savo arterinį kraujo spaudimą, o jeigu yra diagnozuota arterinė hipertenzija, būtina jį nuolat stebėti ir laikytis gydytojų nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo rekomendacijų, kas neabejotinai padėtų kontroliuoti savo ligą.

 

Mitas Nr. 3. Pavojingas tik smarkiai padidėjęs kraujo spaudimas, nedaug padidėjusio gydyti nebūtina.

Jeigu arterinė hipertenzija jau nustatyta, ją gydyti būtina. Kitas dalykas, kad nedaug padidėjęs kraujo spaudimas gali būti pradėtas gydyti vien nemedikamentinėmis priemonėmis, t. y. gydytojas pasiūlys pakoreguoti dietą, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Jei šios priemonės nepadeda, bus paskirta vaistų. Visais atvejais hipertenzijos gydymas individualus ir priklauso nuo kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga cukriniu diabetu, medikamentinis gydymas bus paskirtas iš karto. Reikia žinoti, kad žala, kurią organizmui daro padidėjęs kraujo spaudimas, ima reikštis ne tik kai kraujospūdžio rodmenys yra dideli, bet ir kai jie yra padidėję nedaug. Tai patvirtinta mokslo, ir apie tai kalba pats hipertenzijos apibrėžimas: „Arterinė hipertenzija – progresuojantis daugybės tarpusavyje susijusių priežasčių nulemtas širdies ir kraujagyslių sindromas, glaudžiai susijęs su funkciniais ir struktūriniais širdies, kraujagyslių, inkstų, smegenų ir kitų organų pažeidimais, sukeliantis ankstyvą ligotumą ir mirtį“. Taigi ir nedidelė hipertenzija neigiamai veikia viso organizmo būklę.

 

Mitas Nr. 4. Sergant arterine hipertenzija pakanka tik vartoti vaistų.

Hipertenzija gydoma vaistais, tačiau nereikia nuvertinti ir nemedikamentinių priemonių galimybių. Pavyzdžiui, kasdien sumažinus suvartojamos druskos kiekį 3 g, sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja apie 5 mmHg. Gerai žinoma, kad spaudimą didina antsvoris: žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg padidina kraujospūdį 2–3 mmHg. Tad mitybos koregavimas sergant hipertenzija yra svarbi gydymo sudedamoji dalis, nes cholesterolio mažinimas, svorio reguliavimas labai prisideda norint pasiekti tikslinį kraujo spaudimą. Rūkymas didina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, o tai savo ruožtu didina kraujo spaudimą. Todėl metimas rūkyti, alkoholio atsisakymas taip pat svarbūs veiksniai koreguojant kraujospūdį. Kraujospūdį gerina ir fizinis aktyvumas. Tačiau fizinius pratimus reikėtų atlikti palengva, neskubant, kad kraujospūdis staiga neužkiltų. Reikėtų klausyti savo kūno.

 

Mitas Nr. 5. Cholesterolis – pagrindinis aukšto kraujo spaudimo veiksnys ir didžiausias žmogaus priešas, kurio organizme turėtų būti kuo mažiau.

Padidėjęs cholesterolio kiekis yra vienas iš hipertenzijos rizikos veiksnių. Šią ligą skatina rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat reikšmės turi spartus gyvenimo tempas, viršvalandžiai, stresas. Kuo daugiau rizikos veiksnių žmogus suskaičiuoja, tuo didesnė rizika, kad jo kraujo spaudimas bus aukštas.

Tačiau gydytojai pabrėžia, kad reikia atskirti „blogąjį“ ir „gerąjį“ cholesterolį. „Blogieji“ riebalai (lipidai) – tai mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis ir trigliceridai. „Gerasis“ cholesterolis – didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis. Visų išvardytų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Visai be cholesterolio neišgyventume, nes jis atlieka daug svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, cholesterolis reikalingas smegenims, tai yra antioksidantas, taip pat jis būtinas mūsų organizmui, kad normaliai funkcionuotų ląstelės, kad vyktų virškinimas, hormonų gamyba, kiti svarbūs procesai. Svarbu ne tik kiek organizme yra „gerojo“ ar „blogojo“ cholesterolio, bet ir koks yra šių lipidų santykis. Nes kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė – arterijų susiaurėjimas, o tai skatina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, pavojingas ne tik cholesterolio padidėjimas, bet ir per didelis jo sumažėjimas.

Mitas Nr. 6. Jeigu kraujo spaudimas smarkiai padidėjęs, su įprastu gyvenimo būdu teks „atsisveikinti“, todėl geriau kuo ilgiau apie tai nežinoti.

Nors hipertenzija nėra išgydoma liga, tačiau aukštą kraujospūdį galima valdyti, ir tuomet žmogus galės gyventi įprastą gyvenimą, užsiimti mėgstama veikla ir pakankamai gerai jaustis. Tiesa, būtina ne tik tinkamai vartoti vaistų, bet ir koreguoti rizikos veiksnius, tuomet hipertenzijos priepuolių ir ligos keliamų komplikacijų pavyks išvengti.

Beje, daugelis mano, kad jei kraujospūdis aukštas, žmogui neleistinas fizinis aktyvumas. Tai netiesa. Aukštas kraujo spaudimas – nėra tabu fiziniai veiklai, tačiau ji turėtų būti saikinga, pvz., pasivaikščiojimas, plaukimas ar mankšta vandenyje, joga ir kt. Užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis ar pramogomis sergantiesiems arterine hipertenzija gydytojai nerekomenduoja.

O žinoti ir pradėti gydyti aukštą kraujospūdį kaip tik reikia kuo anksčiau, nes tik tada žmogus galės išvengti ligos komplikacijų ir tokių grėsmingų būklių, kaip infarktas ar insultas. Šiuo atveju, kaip ir sergant bet kokia kita liga, stručio politika netinka. Nuo ligos nepabėgti ir nepasislėpsi. Priešingai, reikia kuo daugiau apie ją žinoti, ir tai padės ją tinkamai valdyti.

 

Mitas Nr. 7. Nieko negaliu pakeisti, jei lemta – vis tiek susirgsiu hipertenzija.

Genai turi įtakos hipertenzijai vystytis. Tačiau jeigu jūsų giminėje ir buvo sergančiųjų hipertenzija, jūs paveldite tik polinkį sirgti šia liga, o ne pačią ligą. Širdies ligų riziką galima 80 proc. sumažinti pradėjus sveikai gyventi. Sveika gyvensena – tai tinkamas fizinis aktyvumas, sveika mityba ir rizikos veiksnių šalinimas.

Rekomenduojami gyvensenos pokyčiai:

  • druskos vartoti mažiau nei 5–6 g/d.;
  • vartoti daugiau kalio (bent 5 porcijos vaisių ir daržovių per dieną);
  • mažiau vartoti sočiųjų riebalų ir cholesterolio;
  • kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje;
  • turintiems antsvorio – numesti svorio;
  • aktyviai sportuoti;
  • vengti alkoholio, nerūkyti.

 

Projekto partneriai: