Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo daugiau sergančiųjų širdies ligomis

Širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiausia gyvybių, sergančiųjų vis daugėja, o jų amžius jaunėja. Todėl mokslininkai nenustoja tyrinėti šių ligų atsiradimo priežasčių, ieškoti naujų rizikos veiksnių, kurie gali turėti įtakos šių ligų vystymuisi. Taigi mokslininkai į širdies ligas kartais pažvelgia ir neįprastu kampu, pavyzdžiui, kaip šių ligų paplitimas susijęs su geografine šalies padėtimi.

Kodėl sergama širdies ligomis?

Higienos instituto duomenimis, per 2004–2015 m. laikotarpį sergančiųjų arterine hipertenzija skaičius tūkstančiui gyventojų beveik padvigubėjo: nuo 130,4 atvejo 2004 m. iki 228,6 atvejo 2015 m. Viena pagrindinių to priežasčių yra nepakankama pirminė prevencija, t.y. kad žmonės mažai dėmesio skiria savo gyvensenai ir sveikatai. Vis dar daug Lietuvos gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę, nesveikai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, per mažai juda. Žodžiu, jiems patogiau nesistengti dėl savo sveikatos, manyti, kad jų sveikata – kažkieno kito rūpestis. Todėl būtina keisti pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą, kad jie suvoktų, jog jų sveikata pirmiausiai jų pačių rankose.

Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stengtis atsikratyti antsvorio ir žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio). Taip pat prie rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti, priskiriamas stresas, depresija, mažas fizinis aktyvumas ir padidėjęs kraujo krešumas. Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti.

Veiksnys, kurio negalime valdyti, – šalies geografinė padėtis

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kurių negalime valdyti, yra amžius (vyrams rizikingas amžius nuo 45-erių, moterims – nuo 55-erių), vyriškoji lytis, paveldimumas (anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos tėvams, broliams, seserims). Kokie kiti nevaldomi rizikos veiksniai? Ar saulės šviesos trukumas ir šalies geografinė padėtis gali lemti šių ligų atsiradimą?

Didžiojo Britanijoje atliktų tyrimų metų nustatyta, kad kuo toliau nuo pusiaujo, tuo didesnė yra išeminės širdies ligos rizika. Tyrime dalyvavo Škotijos ir Šiaurės Airijos piliečiai, kurių širdies ligų rizika buvo lyginta su gyvenančiaisiais pietų Anglijoje. Tyrimo metu nustatyta padidėjusi išeminės širdies ligos rizika gyvenantiems Škotijoje ir Šiaurės Airijoje. Buvo pastebėta, kad gyvenamoji vieta buvo svarbesnis rizikos veiksnys negu gimimo vieta, tai rodo, kad ryšys tarp išeminės širdies ligos ir geografinės padėties priklauso ne nuo genetinių, o nuo tam tikrų aplinkos veiksnių. Mokslininkai pateikė šiuos duomenis Pasaulio sveikatos organizacijai ir iškėlė klausimą, ar rizika susirgti išemine širdies liga tuo didesnė, kuo toliau nuo pusiaujo žmogus gyvena.

Mokslininkai pateikė ir keletą potencialių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kad išeminės širdies ligų rizika gali būti susijusi su mitybos įpročiais ir nevienodu būtinųjų riebalų rūgščių suvartojimu įvairiose šalyse. Žinoma, kad Viduržemio jūros dieta yra sveika širdžiai. Ši dieta numato, kad net 24 proc. paros energijos gaunama iš alyvų aliejaus, kuris apsaugo „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį nuo oksidacijos ir kartu neleidžia lipidams kauptis kraujagyslių sienelėse. Kiti mokslininkai teigė, kad išeminės širdies ligos rizikos skirtumai nesusiję su mityba, jie priklauso nuo saulės poveikio ir su tuo susijusio vitamino D pagausėjimo ir cholesterolio koncentracijos sumažėjimo.

Tyrėjai pažymi, kad sunku vertinti epidemiologinius duomenis, rodančius ryšį tarp išeminės širdies ligos ir geografinės platumos, nes kartu yra daug kitų skirtumų tarp šalies gyventojų: ne tik nevienodas saulėtų dienų skaičius ir saulės poveikis, bet ir skirtingi mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas. Įdomus faktas, kad JAV ši tendencija priešinga. Čia širdies ligų rizika didesnė kuo arčiau pusiaujo. Galbūt įtakos tam turi nutukimo paplitimas, išsimokslinimas, o, pakoregavus šiuos veiksnius, ir JAV tendencija atitiktų europinę.

Saulės šviesa – vitamino D šaltinis

Odoje, veikiant ultravioletiniams beta spinduliams, susidaro apie 90 proc. vitamino D kiekio. Kai saulės trūksta, vitamino D pakankamai nepasigamina.

Didžiausią vitamino D kiekį organizmas pasisavina per odą. Jaunam žmogui, norint pasigaminti reikiamą vitamino D paros dozę, saulėje užtektų pabūti apie 20 min., tačiau senstant oda nesugeba pagaminti tiek vitamino D, kad jo užtektų dienos normai. Sezoninis vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugebės pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – nebe. Dėl to manoma, kad vyresniems žmonėms vitamino D poreikis yra daug didesnis.

Labiausias žinomas vitamino D poveikis kaulų stiprumui, mineralizacijai. Pastaruoju metu atrandama vis naujesnių jo savybių, apie kurias diskutuojama. Pavyzdžiui, kad vitamino D trūkumas yra susijęs su didesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis. Kalbama apie tai, kad šio vitamino stoka gali didinti miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, insulto, arterinės hipertenzijos riziką. Taigi, kai trūksta saulės šviesos, trūksta ir vitamino D, ir tai irgi turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui.