Kuo pavojingas padidėjęs kraujo spaudimas ryte? Specialistų nuomonės

Žmogaus kraujo spaudimas nėra visą laiką vienodas: jis kinta, o jo reikšmės priklauso nuo žmogaus veiklos. Jei gulime ir žiūrime televizorių – spaudimas mažesnis, jei intensyviai dirbame ar sportuojame – didesnis. Taigi, net ir sveiko žmogaus spaudimas dieną ir naktį yra skirtingas: dieną jis turėtų būti aukštesnis, naktį 10–15 proc. žemesnis. Kas nutinka, kai kraujo spaudimas pakyla rytais?

Kaip kraujo spaudimas kinta per parą?

Medikai primena, kad arterinis kraujo spaudimas laikomas optimaliu, kai jis neviršija 120/80 mmHg, normaliu, kai rodmenys atitinka 120–129/80–85 mmHg, ir dideliu normaliu, kai jis yra 130–139/85–89 mmHg. Taigi vaistų nebus paskirta, jeigu spaudimas yra iki 140/90 mmHg. Jei kraujospūdis viršija šią ribą, pažeidžiami visi mūsų organai – širdis, smegenys, inkstai, kraujagyslės.

Sveiko žmogaus kraujo spaudimas per parą gali svyruoti 15–25 mmHg: didžiausias jis būna dieną, mažiausias naktį, nuo 24–3 val. Suprantama, kad kraujo spaudimui įtakos turi žmogaus veikla. Pvz., vairuojant, sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas gali didėti 14 mmHg, o diastolinis (apatinis) – 9,2 mmHg. Paprasčiausias apsirengimas gali padidinti sistolinį kraujo spaudimą 11,5 mmHg, diastolinį – 9,5 mmHg. Spaudimą didina namų ruošos darbai – atitinkamai 10,7 mmHg ir 6,7 mmHg. Netgi kalbėjimas telefonu didina spaudimą – 9,5 mmHg sistolinį ir 7,2 mmHg diastolinį. Mažiausiai spaudimą kelia skaitymas (1,9/2,2 mmHg) ir televizoriaus žiūrėjimas (0,3/1,1 mmHg), o mažina kraujo spaudimą miegas (10,0/7,6 mmHg).

Taigi, visiškai normalu, kad dieną kraujospūdis būna šiek tiek didesnis, o naktį dėl tam tikrų mūsų organizmo savybių 10–15 proc. mažesnis. Priešingai, nenormalu būtų, jeigu kraujospūdis naktį nemažėtų. Didėti kraujo spaudimas pradeda pirmosiomis ryto valandomis (4–6 val.). Tuomet sistolinio kraujo spaudimo didėjimo greitis yra 3 mmHg, diastolinio – 2 mmHg. Didžiausias rytinis kraujospūdis būna apie 7 val. ryto. Tačiau kai kuriems žmonėms rytinis spaudimas būna aukštesnis nei 140/90 mmHg. Tai vadinama rytine hipertenzija. Tokie žmonės rytais gali skųstis galvos skausmu, svaigimu, mirgėjimu akyse, pykinimu, spaudimu pakaušio srityje.

Apie ką įspėja padidėjęs rytinis spaudimas?

Padidėjęs rytinis kraujo spaudimas praneša apie kelis svarbius dalykus. Žmonėms, kuriems diagnozuota hipertenzija ir kurie vartoja vaistų, padidėjęs rytinis kraujo spaudimas gali reikšti, kad netinkamai išdėstytas vaistų vartojimas, nes naktį jie nepakankamai veikia, arba parinktos netinkamos vaistų grupės. Tačiau dėl padidėjusio rytinio kraujo spaudimo gali būti kaltas ir pats pacientas, kuris galbūt iš vakaro užvalgė sūresnio, aštresnio maisto, dėl ko organizme cirkuliuojantis kraujo tūris padidėjo, ir tai lėmė rytinio spaudimo šoktelėjimą.

Kita priežastis – kad inkstų kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, ir tai trikdo inkstų kraujotaką. Inkstai išskiria labai daug spaudimą reguliuojančių medžiagų: tiek kraujagysles sutraukiančiųjų, tiek plečiančiųjų, todėl gali sutrikti šių medžiagų reguliacija, pusiausvyra. Padidėjęs rytinis spaudimas įspėja gydytoją, kad reikia atkreipti dėmesį į paciento inkstų ir juos maitinančių kraujagyslių būklę, koreguoti vaistų vartojimą, pvz., išgėrimo laiką.

Kuo pavojinga rytinė hipertenzija

Gydytojai įspėja, kad aukštas rytinis kraujospūdis, arba rytinė hipertenzija, pavojinga, nes didina miokardo infarkto ar insulto riziką. Kaip žinoma, šios gyvybei pavojingos būklės dažniausiai ištinka būtent ankstyvomis ryto valandomis. Rytais mūsų organizme sparčiau veikia tam tikros medžiagos, lemiančios kraujagyslių spazmų aktyvumą, didinančios krešumo riziką. Visa tai kartu su padidėjusiu kraujo spaudimu didina trombų atitrūkimo riziką, kas savo ruožtu gali sukelti infarktą ar insultą.

Svarbu tinkamai matuoti kraujo spaudimą

Rekomenduojama ne tik tinkamai matuoti kraujo spaudimą, bet ir daryti tai 2–3 kartus per dieną, taip pat matuoti rytinį spaudimą, kuriuo reikšmės labai svarbios, nes suteikia gydytojui žinių apie padidėjusią riziką pacientui, apie vaistų tinkamumą, jų vartojimo problemas, kt. Labai svarbu, kad pacientai žinotų, jog negalima nutraukti vaistų vartojimo, mažinti dozių arba vartoti vaistų tik pagal poreikį, t.y. tada, kai arterinis kraujospūdis padidėja. Nes toks elgesys neretai ir sukelia padidėjusį rytinį spaudimą.

Medikai primena, kad, norint tinkamai pamatuoti kraujospūdį, reikia laikytis tokių rekomendacijų:

*Patalpoje turi būti apie 20 °C temperatūra, rami aplinka, be pašalinių blaškančių dirgiklių.

*Prieš matuojant spaudimą ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.

*Pacientas turi sėdėti patogiai atrėmęs nugarą, abiem kojomis remtis į žemę, jų nesukryžiuoti, matuojamą ranką turi laikyti širdies lygyje.

*Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą.

*Spaudimą rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1–2 minučių pertrauka.

*Privalu pamatuoti abiejų rankų spaudimą (leistinas skirtumas – 10 mmHg).

*Pirmą kartą nustačius padidėjusį kraujo spaudimą, reikia įsitikinti, ar šis padidėjimas nėra atsitiktinis.