Kraujo riebalų kiekį mažinantys vaistai: gerti ar negerti?

Kad niekas nenori sirgti, suprantama. Tačiau kai sergant vengiama vartoti vaistų, suprasti sunku. Kraujo riebalų koncentraciją mažinantys vaistai yra vieni iš tų, kurių ne tik vis dar nenoriai vartoja sergantieji, bet neretai nenoriai skiria ir medikai.

Kada ir kam rekomenduojama mažinti kraujo riebalų koncentraciją?

Kada kraujo riebalų kiekis tampa pavojingas?

Kraujo riebalai, arba lipidai, – tai medžiagos, kurios gyvybiškai svarbios mūsų organizmui. Jų yra kelių rūšių. Tai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis), arba „blogasis“, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis), arba „gerasis“, ir – trigliceridai, kurie irgi yra „blogieji“. Normaliam sveiko organizmo darbui reikalingi visi minėti riebalai. Neigiamas poveikis pasireiškia, kai šių riebalų santykis sutrinka, kai daugėja „blogųjų“ ir mažėja „gerųjų“ riebalų. Kraujo riebalų disbalansas vadinamas dislipidemija.

Ką daro „blogasis“ cholesterolis, kodėl jo ribos neturėtų viršyti tam tikrų normų? „Blogasis“ cholesterolis skatina aterosklerozės vystymąsi, nes turi savybę „prilipti“ prie kraujagyslių sienelių, jose kauptis. Užtat „gerasis“ cholesterolis mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, nes „nukabina“ „blogąjį“ cholesterolį nuo kraujagyslių ir nugabena jį į kepenis, iš kurių jis pašalinamas iš organizmo. Trigliceridų paskirtis yra teikti energiją. Tai trečioji lipidų rūšis, ir jie taip pat yra „blogi“, nes neigiamai veikia kraujagysles ir greitina aterosklerozinius procesus.

Visų išvardytų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Svarbu ne tik kiek organizme yra „gerojo“ ar „blogojo“ cholesterolio, bet ir koks yra šių lipidų santykis. Sutrikus riebalų santykiui, progresuoja aterosklerozė – arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė pavojinga, nes gali pažeisti įvairias kraujagysles – galvos, širdies, kojų ir pan. Ligos klasta – kad žmogus ilgai nejaučia aterosklerozės simptomų, todėl apie ligą gali sužinoti jau ištikus insultui ar infarktui.

Ką daro vaistai?

Pagrindinis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) tikslas – užbėgti už akių ligoms, kurias sukelia padidėjęs cholesterolis, t.y. insultui, infarktui, aterosklerozei. Lietuvos žmonių sergamumas ir mirštamumas nuo kraujagyslių ligų yra itin didelis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 m. praktiškai kas trečias Lietuvos gyventojas (28,9 atv. iš 100 vyresnių kaip 18 m. gyventojų) sirgo kraujotakos sistemos liga. Rizikos veiksniai yra nekontroliuojami arba sunkiai kontroliuojami, o padidėjęs cholesterolis, dislipidemija yra vieni dažniausių predisponuojančių veiksnių. Tačiau valdyti padėtį galima, ir tai rodo sėkminga kitų šalių patirtis. Svarbi vieta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje skirta statinams.

Statinų nauda – kad jie ne tik mažina cholesterolį, stabdo aterosklerozinių plokštelių formavimąsi, bet ir veikia nestabilias aterosklerozines plokšteles. Aterosklerozinės plokštelės skirstomos į stabilias ir nestabilias. Pavojingos nestabilios plokštelės, nes jos gali įtrūkti, įplyšti, o ties įtrūkimo vieta gali susiformuoti trombas, kuris gali visiškai užkimšti kraujagyslės spindį. Būtent tai ir sukelia ūmines ir gyvybei pavojingas ligas – miokardo infarktą ar insultą.

Kodėl būtina vartoti vaistų?

Lietuvos visuomenėje sklando daugybė gandų apie riebalų koncentraciją mažinančius vaistus (statinus). Žmonės vengia jų vartoti, neretai yra įsitikinę, kad vaistai pakenks kepenims. O ir apskritai – kam jų vartoti, jeigu nieko neskauda? Sergant cukriniu diabetu dažnai irgi nieko neskauda, o padidėjusį gliukozės kiekį parodo tik tyrimas. Iš tiesų žmonių požiūris į vaistus yra selektyvus. Pavyzdžiui, išgirdęs cukrinio diabeto diagnozę, žmogus paprastai sutinka vartoti vaistų. O, sužinojęs, kad cholesterolio kiekis yra padidėjęs, ne. O juk apie riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gydytojai sprendžia ne vien pagal lipidogramą – kraujo lipidų tyrimą, bet ir įvertinę kitus rizikos veiksnius – rūkymą, antsvorį / nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, fizinį aktyvumą. Taip pat vertinamas ir širdies ligų paveldimumas, gretutinės ligos.

Vartojant statinų, mažiausiai 20 proc. mažesnė insultų rizika. Nustatyta, kad, vartojant statinų profilaktikos tikslais, mažėja miokardo infarktų, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pacientams, kurie serga progresavusia miego arterijų ateroskleroze, vartojant statinų rečiau reikia operuoti kraujagysles.

Kodėl vengiama vartoti statinų?

Lietuva išsiskiria iš kitų pasaulio šalių labai mažu statinų vartojamumu. To priežastys – problemos esmės nesupratimas, įsitikinimas, kad visi cheminiai vaistai neva duoda daugiau žalos negu naudos. Statinų vartojama nenoriai ir dėl įvairių apie juos sklaidančių mitų. Visa tai trukdo ir gydytojui paskirti statinų, ir pacientui laikytis paskirto gydymo režimo, nes tiek žiniasklaidoje, tiek kasdieninėje aplinkoje galima sutikti įvairių nuomonių, dažnai neigiamo nusistatymo prieš statinus. Tai lemia, kad žmogus vaistų nevartoja arba, pavartojęs trumpą laiką, nustoja juos vartoti.