Kodėl žiemą didėja svoris ir širdies ligų rizika?
Specialistai sako, kad normalu, jeigu per žiemą svoris padidėja iki 3 kg. Tai lemia ir šiek tiek pasikeitęs gyvenimo būdas, nes mažiau judame, ir organizmo hormonų persitvarkymai dėl sumažėjusios saulės šviesos, ir gražiausios metų šventės – šv. Kalėdos ir Naujieji, kurių metu tenka pasėdėti prie gausiai vaišėmis nukrautų stalų. Kaip nepriaugti svorio ir neprisikviesti širdies ir kraujagyslių ligų?
Hipertenzija serga kas antras, turintis antsvorio
Gera žinia, kad dėl netinkamų mitybos įpročių širdies ir kraujagyslių ligos nepasireiškia iš karto. Kitaip sakant, vakar pavalgę riebiai, šiandien infarkto ar insulto nepatirsime. Bloga žinia, kad nesveikos mitybos kelias, trukęs 10–15 metų, neišvengiamai atves prie širdies ir kraujagyslių ligų.
Deja, Lietuvos gyventojų valgymo įpročiai blogi. Mūsų žmonės per daug valgo riebalų, per mažai daržovių, skaidulų. Taip pat esame įpratę viską sūdyti, piktnaudžiaujame saldumynais. Visa tai lemia, kad antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių daugėja. Tyrimų duomenimis, antsvorio turi apie 32 proc. moterų, t.y. kas trečia moteris, ir apie 42 proc. vyrų. Tarp turinčiųjų antsvorio 35 proc. serga išemine širdies liga ir net 55 proc. vargina arterinė hipertenzija.
Nutukimas skirstomas į „obuolio“ tipo, kai riebalai kaupiasi liemens srityje, jis yra pavojingesnis, ir „kriaušės“ – kai riebalų sankaupos formuojasi klubų ir šlaunų srityse. Įvertinti savo riziką ir nutukimo tipą gali kiekvienas žmogus, paprasčiausiai pasimatavęs liemens apimtį. Vyrams ji turėtų būti iki 102 cm, moterims – iki 88 cm. Jei apimtis didesnė, minėtų ligų rizika irgi padidėja. Tyrimai įrodė, kad pilviniai riebalai turi didžiulę įtaką širdies ligoms atsirasti ir per 10 metų gali sukelti miokardo infarktą ir insultą.
Taigi, jei, pasimatavę liemenį, matome, kad ir patenkame į rizikos grupę, turėtume susimąstyti, nes šiuo atveju išvengti širdies ligų dar galima, svarbu tinkamai maitintis ir pakankamai judėti.
Kodėl riebalai kaupiasi žiemą?
Dietologai pažymi, kad praktiškai nėra sveiko ar nesveiko maisto. Valgyti reikia įvairių maistą, svarbiausia – saikingai. Pavyzdžiui, daugelis mėgsta bulves. Moteriai, kuri turi antsvorio ir negali be bulvių gyventi, rekomenduojama per dieną suvalgyti 1 nedidelę, geriausiai virtą bulvę. O ką daryti, jei norisi cepelinų? Paprasčiausiai suskaičiuoti: vienam cepelinui pagaminti reikia 4 bulvių, o viena virta bulvė turi 80 kalorijų. O dar mėsa ir padažiukas, ir turime kalorijų „bombą“. Be abejo, jeigu žmogus nori, jis gali valgyti cepelinų, tačiau ne kiekvieną savaitę ir geriau – ne kiekvieną mėnesį. Mokslininkai apskaičiavo, kad 10 papildomų kalorijų per dieną, kurių gausime, suvalgę mažą saldainiuką čiulpinuką arba nedidelį agurkėlį, jų neišeikvojus per metus, virsta vienu papildomu kilogramu.
Didelę reikšmę žmogaus sveikatai turi ne tik maisto produktai, o ir porcijų dydis, maisto kiekis. O didžiausias žiemos švenčių pavojus kaip tik ir yra, kad jų metu prarandamas saikas, valgoma visko ir daug. Žmonės visiškai pamiršta apie rekomenduojamą suvartojamo maisto kiekį. O juk vienas sausainis ar saldainis turi 60 kalorijų. Kiek jų paragaujame per šventes? Tikrai ne vieną ir ne du. O kur dar silkė, grybai per Kūčias, kepta riebi mėsa, gausybė majonezu pagardintų mišrainių per šv. Kalėdas.
Dietologai pataria ir per šventes rinktis liesesnius produktus, nepiktnaudžiauti šokoladu, kava, sultimis, alkoholiu. Nenorėdami ištampyti skrandžio, bet norėdami pasigardžiuoti kone visais šeimininkės patiekalais, turėtume jų ne valgyti, o tik ragauti. Vienu kartu reikėtų suvalgyti ne daugiau kaip 400–500 g maisto. Be to, reikia atminti, kad sotumo jausmas ateina po 20 minučių. Todėl reikia nepamiršti ir bendravimo malonumo. Taip pat turėtume daugiau judėti: šokti, eiti pasivaikščioti, namo pareiti pėsčiomis.
Kad po švenčių nereikėtų kviesti greitosios pagalbos
Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų atkreipti dėmesį į sūrų maistą. Jie turėtų vengti labai sūrios silkės, nes druska sulaiko organizme vandenį ir taip didina kraujo spaudimą. Nustatyta, kad 100 mmol/l padidėjęs natrio (druskos) suvartojimas susijęs su sistolinio (viršutinio) kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Šis ryšys daug didesnis vyresniems žmonėms.
Taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų vengti riebaus maisto. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina „blogųjų“ riebalų – mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų – kiekį kraujyje, o tai skatina spaudimą didėti.
Valgydami nenaudingų produktų, širdies ir kraujagyslių ligų riziką dar labiau paskatinsime, jei griebsimės cigaretės. Ne paslaptis, kad švenčių metu kartu su didesniu alkoholio kiekiu daugiau ir rūkoma. Rūkant padidėja širdies susitraukimo dažnis, periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema, ir galiausiai didėja kraujo spaudimas. Be to, rūkymas taip pat padidina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją. Žalingą poveikį širdžiai didina ir alkoholis. Toks šventinis maisto ir žalingų įpročių „kokteilis“ gali išprovokuoti ar paūminti širdies ligas, o šventimas pasibaigti ligoninėje. Yra duomenų, kad didžiausias skaičius širdies priepuolių ištinka per šv. Kalėdas ir Naujųjų sutikimą. Jeigu po švenčių žmogų pila šaltas prakaitas, trūksta oro, pykina, tai gali byloti ne apie virškinamosios sistemos ligas, o apie širdies ir kraujagyslių sutrikimus ir pranešti apie stenokardinį skausmą ir kraujagyslių spazmus. Todėl svarbu tausoti savo sveikatą, o šventes sutikti taip, kad nereikėtų kviesti greitosios medicinos pagalbos.
