Kodėl tokios svarbios cholesterolio reikšmės?

Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai gerai žinomi. Tai rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, psichoemocinė įtampa. Kokia vieta šioje grandyje tenka padidėjusiam kraujo riebalų kiekiui?

 

Dislipidemija – labiausiai paplitęs rizikos veiksnys tarp Lietuvos gyventojų

Dislipidemija vadinama būklė, kai kraujo riebalų (lipidų) kiekis yra per didelis arba jų santykis yra sutrikęs. Lietuvos gyventojams dislipidemija yra vienas svarbiausių ir dažniausių rizikos veiksnių. Tai patvirtino Asmenų, priskirtų didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos (toliau – Programa) duomenų analizė. Ši Programa mūsų šalyje vykdoma nuo 2006 m., ir joje dalyvauja 94,8 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC). Programos duomenimis, kas antras vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojas (Programoje dalyvavo 50–65 m. moterys ir 40–55 metų vyrai) serga arterine hipertenzija, o dislipidemija nustatyta beveik 90 proc. tiriamų asmenų, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat nustatyta, kad 78 proc. programos dalyvių, sergančių hipertenzija, kartu yra 3 ir daugiau papildomų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių dažniausi – dislipidemija, nutukimas, rūkymas. Taigi dislipidemija, kaip rizikos veiksnys, mūsų gyventojams yra vyraujantis. Be abejo, svarbūs ir kiti rizikos veiksniai – nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, rūkymas ir t.t., nes visi jie yra tarpusavyje susiję.

 

Kaip kovoti su dislipidemija?

Dažno lietuvio cholesterolio kiekis kraujyje jau yra padidėjęs iki širdies įvykio. Jei apie tai žino gydytojas ir per keletą mėnesių nepasiseka jo subalansuoti pakeitus mitybą bei gyvensenos įpročius, turėtų būti skiriama vaistų. Statinai – vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Apie dislipidemiją kalbama daug, tačiau tiek visuomenė, tiek dalis medikų vis dar ignoruoja medicinos mokslo pasiekimus ir nevartoja ar neskiria medikamentų (statinų) dislipidemijai gydyti. Šiandien realybė tokia, kad medikai nepakankamai skiria, o pacientai nenoriai vartoja statinų, nes labiau tiki draugų, giminių, kaimynų, o kartais ir žiniasklaidos skleidžiama informacija apie šių vaistų neva daromą žalą. Žmonės klaidingai įsitikinę, kad, vartodami statinų, jie susigadins kepenis, raumenis, inkstus ir pan. Tačiau būtent statinai padeda apsaugoti šiuos organus nuo žalingo cholesterolio poveikio.

 

Kodėl tokie svarbūs cholesterolio skaičiai?

Apie žalingą cholesterolį, jeigu jo koncentracija viršija normą, kalbama daug. Tačiau žmonės dažnai vis tiek nerimtai žiūri į šį savo kraujo parametrą. Ypač jis ignoruojamas, jeigu kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių žmogui nėra. Pavyzdžiui, vyras yra normalaus kūno sudėjimo, nerūko, alkoholiu nepiktnaudžiauja, cukraus kiekis kraujyje ir kraujo spaudimas yra normalūs. Blogas rodmuo – padidėjęs „blogasis“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis. Ar vien didesnis MTL smarkiai didina širdies ligų riziką, net jei nėra kitų rizikos veiksnių?

Medikai teigia, kad, be abejo, kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė bus ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jeigu yra tik vienas veiksnys, rizika mažesnė. Tačiau visi minėti veiksniai tarpusavyje susiję, ir jeigu yra vienas, laikui bėgant, atsiras ir kitų, pvz., gali padidėti kraujo spaudimas, kuris turi didelę reikšmė širdies ligoms. Taigi širdies ligų rizika ypač padidėja, kai prie aukšto MTL cholesterolio prisideda arterinė hipertenzija.

Atlikus tyrimus nustatytas ryšys tarp sistolinio (viršutinio) kraujo spaudimo ir MTL cholesterolio bei jų įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. Tyrimo rezultatai parodė, kad 10 mmHg mažesnis sistolinis kraujo spaudimas ir 1 mmol/l mažesnis MTL cholesterolis per gyvenimą gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką beveik 90 proc. Taigi, kalbant apie ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažinimą, MTL cholesterolis turėtų būti pradėtas stebėti ir koreguoti anksti.

MTL cholesterolio mažinimas yra veiksminga prevencijos priemonė žmonėms, kurie dar neserga širdies ligomis. Tačiau dar didesnis šio mažinimo poveikis pastebimas tiems pacientams, kuriems, be dislipidemijos, yra ir kitų rizikos veiksnių. Todėl sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojamas MTL cholesterolio lygmuo yra 1,8 mmol/l. Nesergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis (pirminei profilaktikai) MTL cholesterolio riba yra 3,0

Projekto partneriai: