Kodėl svarbu žinoti pulso dažnį? Specialistų nuomonės

Pulsas – svarbus širdies sveikatą atspindintis parametras. Ši žinia nėra naujiena, ir veikiausiai todėl gana populiaria preke tampa išmanioji apyrankė, kuri parodo per dieną nueitus kilometrus, sudegintų kalorijų kiekį ir pulso dažnį. Kodėl reikia žinoti širdies susitraukimų dažnį? Koks pulsas yra pavojingas?

Koks pulsas normalus?

Pulsas – tai kraujagyslių išsiplėtimas, kuris vyksta ritmiškai ir atitinka širdies raumens susitraukimą. Širdis dirba cikliškai. Širdies raumens susitraukimui svarbi speciali elektrinė sistema, kuri generuoja impulsus, priverčiančius širdį susitraukti. Ši specialių širdies ląstelių grupė vadinama sinusiniu mazgu ir yra išsidėsčiusi dešiniajame prieširdyje. Kai, paveikta impulso, širdis susitraukia, ji išstumia kraują, kuris nugabena deguonį ir visas būtinas medžiagas į kiekvieną organizmo ląstelę. Šis ciklas vadinamas sistole. Kito ciklo metu – diastolės – širdis ilsisi. Po poilsio vėl aktyvuojasi specialios širdies ląstelės – sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo ciklas.

Pulsas turi daug parametrų. Tai ritmiškumas, prisipildymo bangos stiprumas, pokyčiai įkvepiant ar iškvepiant, kt. Tačiau svarbiausias yra širdies susitraukimų dažnis. Sveikam žmogui norma yra, kai širdies susitraukimų dažnis ramybėje yra 60–80 kartų per minutę. Moterų širdies susitraukimų dažnis paprastai būna 6–10 k./min. dažnesnis. Sergantiesiems išemine širdies liga optimalus širdies susitraukimų dažnis yra 55–60 k./min.

Kodėl kinta pulsas?

Pulsas nėra ir negali būti visiems vienodas. Jis priklauso nuo žmogaus genetinių savybių, fizinio pasirengimo, ligų. Treniruotų žmonių pulsas yra retesnis ir ramybės metu gali būti 40–60 k./min. Mažai fiziškai aktyvių, nutukusių žmonių pulsas ir ramybės metu dažnai būna didelis ir gali siekti 100–160 k./min.

Pulsas nėra ir pastovus parametras. Kiekvieno sveiko žmogaus pulsas kinta dienos metu. Naktį, miegant jis retėja. Pulso dažnis priklauso ir nuo to, ar žmogus dirba fizinį darbą, yra susijaudinęs, patyręs stresą, tada pulsas dažnėja.

Kaip jau minėjome, susitraukti širdį priverčia sinusinis mazgas, kuriam didelę įtaką daro emocinė, psichologinė žmogaus būsena, nervinė įtampa. Todėl nerviškai išsekusių žmonių pulsas gali būti dažnesnis. Dažniau širdis gali susitraukinėti ir dėl ligų, pvz., dėl suaktyvėjusios skydliaukės veiklos, padidėjusio kraujo spaudimo. Kai širdis plaka dažniau nei 100 k./min., tai vadinama tachikardija. Tačiau ligos gali pulsą ir retinti. Kai pulsas mažesnis nei 60 k./min., tai vadinama bradikardija. Toks žmogus gali jausti silpnumą, apalpti. Retas pulsas gali būti požymių, rodančių, kad žmogus serga skydliaukės liga, mažakraujyste, kad jo kraujo spaudimas sumažėjęs.

Kaip pamatuoti pulso dažnį?

Prieš matuojant pulsą reikia pailsėti, negerti jokių tonizuojamųjų gėrimų. Nevertėtų pulso skaičiuoti ir susijaudinus, po sunkaus fizinio ar protinio darbo. Vertingesnis pulso rodmuo esant ramybės būsenos. Norint tinkamai pamatuoti pulsą, reikia atsisėsti, nespaudžiant du pirštus uždėti ant rankos riešo ties nykščiu, užčiuopti pulsą ir minutę skaičiuoti tvinksnius. Rekomenduojama matuoti abiejų rankų pulsą.

Koks pulsas pavojingas?

Fizinio darbo ar emocinio streso metu širdies susitraukimų dažnis ir sveikam žmogui gali padidėti 6–8 kartus. Tačiau jis gana greitai normalizuojasi. Kada ir koks pulso dažnis turėtų priversti žmogų sunerimti?

Medikai pažymi, kad svarbu stebėti, kad pulsas ramybėje neviršytų normos, t. y. 60–80 k./min. Pavojingas net ir nedidelis pulso pokytis: tiek retesnis, tiek dažnesnis pulsas. Jeigu pulsas didesnis negu 80 k./min. arba mažesnis kaip 40 k./min., patariama kreiptis į gydytoją. Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp širdies dažnio ir širdies ligų. Kuo dažniau susitraukia širdis, tuo greičiau ji susidėvi. Dėl to didėja širdies litų tikimybė, gali sumažėti žmogaus gyvenimo trukmė. Itin pavojinga, kai pulsas užkyla iki 250 k./min. Tokiu atveju širdies jau nebespėja varinėti kraujo, sutrinka organų ir audinių mityba ir aprūpinimas deguonimi.

Maksimalų pulso dažnį fizinio krūvio metu kiekvienas gali apskaičiuoti pats – tereikia iš 226 moterims ir iš 220 vyrams atimti savo amžiaus metus.

Didelis širdies susitraukimų dažnis = didelė širdies ligų rizika

Mokslo įrodyta, kad širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, siekiantis 80–90 kartų per minutę ir dažnesnis, yra rizikos veiksnys vystytis išeminei širdies ligai – stabiliajai krūtinės anginai, miokardo infarktui. Dažniau susitraukiant širdžiai, trumpėja jos ramybės epizodas – diastolė, o diastolės metu krauju aprūpinamos pačios vainikinės širdies kraujagyslės, atnešančios deguonį širdžiai. Dažniau susitraukiant širdžiai, kraujui greičiau tekant, lengviau pažeidžiamas vidinis kraujagyslių dangalas – endotelis, atskiriantis kraują nuo pačios kraujagyslės, ant pažeisto paviršiaus lengviau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis, ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios vainikinių kraujagyslių spindį ir neleidžiančios kraujui laisvai be kliūčių tekėti vainikinėmis kraujagyslėmis. Dažnas pulsas padidina mirties riziką 34 proc., miokardo infarkto – 46 proc., širdies nepakankamumo – 56 proc. Tai įrodyta atlikus tyrimus.

Todėl medikai stengiasi plačiai informuoti apie visus jau gerai žinomus ir naujesnius širdies ligų rizikos veiksnius, nes tik jų žinojimas ir valdymas gali padėti išvengti sunkių ligų. Juolab kad vienas jų – pulsas – yra lengvai matuojamas ir taip pat lengvai vertinamas. Tad pasitikrinkite savo pulsą, stenkitės jį sumažinti, jei to reikia, nes tai padės kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdies sistemą. Svarbu žinoti pulsą ne tik ramybės, bet ir fizinio krūvio metu.

Retesnis pulsas – ilgesnis gyvenimas?

Nustatyti įdomūs dalykai: kuo mažesnis gyvūnas, tuo dažniau susitraukia jo širdis. Pvz., du gramus sveriančio kirstuko širdis per minutę susitraukia tūkstantį kartų, 600 kg sverianti baltojo banginio širdis – tik 6 kartus (skirtumas 170 kartų). Dažnai susitraukdama širdis išsieikvoja, ir kirstukas gyvena tik vienerius metus, o baltasis banginis – 118 metų.

Taigi retesni širdies susitraukimai atitolina jos susidėvėjimą. Ši prielaida tinka ir žmogui. Todėl didelis dėmesys skiriamas širdies susitraukimo dažniui.

Kaip retinti pulsą?

Rekomenduojama nuolat judėti: daryti mankštą, vaikščioti, užsiimti kita malonia fizine veikla, nes ji treniruoja sinusinį mazgą ir retina širdies susitraukimų dažnį.