Knarkiančiam žmogui širdies ligų rizika didesnė?

Didžiausi ir žinomiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis, netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie knarkimą ir miego apnėją kaip naujus pavojus širdžiai.

Kas yra miego apnėja?

Miego apnėja – liga, pasireiškianti kvėpavimo sustojimais naktį, varginančiu padidėjusiu mieguistumu dieną, nesugebėjimu koncentruotis, blogėjančia atmintimi ir lėtiniu nuovargiu. O knarkimas – tai tik garsas, kylantis įkvėpimo metu vibruojant minkštajam gomuriui ir liežuvėliui. Nebūtinai visiems knarkiantiems žmonėms pasireiškia miego apnėja. Ir, priešingai, didesniąją dalį žmonių, kuriems nustatoma miego apnėja, vargina ir knarkimas.

Skaičiuojama, kad miego apnėja pasireiškia 4 proc. vidutinio amžiaus vyrų ir 2 proc. vidutinio amžiaus moterų. Knarkimas, kuris taip pat lydi šį sindromą, pasitaiko dar dažniau. Nustatyta, kad nuolatinis knarkimas vargina apie 16–20 proc. vyrų ir 11–15 proc. moterų. Suprantama, kad epizodinis knarkimas pasireiškia dar dažniau.

Miego apnėja diagnozuojama, kai miegant kvėpavimas sustoja ilgiau kaip 10 sek. ir šie epizodai kartojasi gana dažnai.

Kodėl naktį sustoja kvėpavimas?

Miego apnėja dažniausiai išsivysto dėl viršutinių kvėpavimo takų kolapso (tai ūminis kraujagyslių nepakankamumas, pasireiškiantis kraujagyslių tonuso ir cirkuliuojančio kraujo sumažėjimu) įkvėpimo metu. Tada sumažėja deguonies ir padidėja anglies dioksido koncentracija kraujyje, kinta organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra – kraujas ir kiti organizmo skysčiai parūgštėja. Visi šie pokyčiai didina kraujo spaudimą miego metu, taip pat aktyvuoja nervų sistemą, dėl ko ir sutrinka miegas. Tada žmogus staigiai nubunda, tačiau šie atsibudimai vyksta pasąmonėje, ir pats žmogus dažniausiai šių epizodų neatsimena, apie tai pasako tik šalia miegantys žmonės.

Kitos apnėjos priežastys – anatominių pakitimų nulemti susiaurėję viršutiniai kvėpavimo takai, sumažėjęs jų raumenų tonusas, genetiniai veiksniai. Miego apnėja gali išsivystyti esant mažam apatiniam žandikauliui, silpnam, suglebusiam minkštajam gomuriui, liežuvio šaknies, gomurinių tonzilių ar adenoidų padidėjimui, riebalų kaupimuisi kaklo ir ryklės audiniuose, nosies struktūrų (nosies pertvaros, apatinių nosies kriauklių) patologijai ir t.t. Didesnė rizika sirgti šia liga yra vyrams, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, vartojantiems tam tikrų vaistų ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Dar vienas miego apnėjos rizikos veiksnys – nutukimas. Nustatyta, kad įvairūs kvėpavimo sutrikimai miego metu vargina apie 35 proc. normalios kūno masės žmonių. Žmonėms, kurių KMI didesnis nei 25 kg/m3, tokie sutrikimai pasireiškia daugiau kaip 60 proc. atvejų. Knarkiančių žmonių taip pat daugiau tarp nutukusiųjų. Manoma, kad knarkimas vargina apie 30 proc. normalios kūno masės žmonių ir daugiau kaip 50 proc. turinčių antsvorio.

Ryšys tarp miego apnėjos ir širdies ligų

Miego apnėjos epizodai gali kartotis iki 300 kartų per naktį. Miego apnėja daro neigiamą įtaką sveikatai ir provokuoja širdies ir kraujagyslių ligas: arterinę hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, koronarinę ligą, širdies nepakankamumą, sunkesniais atvejais – infarktą ar insultą.

Miego apnėja laikoma nauju arterinės hipertenzijos rizikos veiksniu, nes, atlikus tyrimus, nustatytas jų ryšys, kuris nepriklauso nuo kitų veiksnių, pvz., nutukimo. Atliekant klinikinius tyrimus pastebėta, kad 67 proc. ligonių, kuriems buvo diagnozuota miego apnėja, vargina ir hipertenzija, nors, iki atliekant apnėjos diagnostinį tyrimą (polisonmonografiją), jie apie tai nežinojo ir nesigydė.

Ryšys tarp širdies nepakankamumo ir miego apnėjos sudėtingas. Yra duomenų, kad miego apnėja pasireiškia 11–53 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu. Sergant širdies nepakankamumu ir esant apnėjai, dažnai atsiranda širdies aritmijos, prieširdžių virpėjimas.

Tiesa, miego apnėjos ryšys su širdies ir kraujagyslių ligoms nebūtinai turi būti tiesioginis, nes sergantieji apnėja dažnai yra nutukę, jiems yra nustatomas metabolinis sindromas. Metabolinis sindromas dar vadinamas gyvensenos sindromu arba „mirtinu“ deriniu. Jis diagnozuojamas, kai žmogui nustatomi 3 iš 5 požymių: gliukozės apykaitos sutrikimas (gliukozė nevalgius daugiau kaip 6,1 mmol/l), padidėjęs kraujo spaudimas (≥ 130/85 mmHg), pilvinis nutukimas, kraujo riebalų trigliceridų daugiau kaip 1,7 mmol/l ir „gerojo“ didelio tanko lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekis vyrams mažiau 1,0 mmol/l, moterims mažiau nei 1,3 mmol/l. Taigi, esant metaboliniam sindromui, žmogui yra mažiausiai 3 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Todėl tokiems pacientams sunku įvertinti nepriklausomą apnėjos įtaką šių ligų rizikai.

Ar kiekvienas knarkiantis žmogus turėtų kreiptis į gydytoją?

Pradžioje vadinamasis paprastasis knarkimas nėra pavojingas ir kelia daugiau socialines, o ne sveikatos problemas. Toks žmogus vengia vykti į keliones, kenčia jo artimieji ir kt. Tačiau ilgainiui, ir tai įrodyta tyrimais, knarkimas gali pereiti į apnėją, ypač jei dar prisideda kitų rizikos veiksnių.

Į gydytoją patariama kreiptis, kai, be knarkimo, kartu yra ir kitų jau minėtų rizikos veiksnių. Visada, jeigu jau vargina miego apnėja, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Žmogaus, kurį vargina apnėja, apibūdinimas

Miego apnėja dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali varginti ir vaikus. Tipinis pacientas – tai vidutinio amžiaus nutukęs vyras, sergantis hipertenzija, kuriam nustatytas kraujo riebalų disbalansas.