Kas žalinga širdžiai?

Viena dažniausių širdies ligų yra koronarinė (išeminė) širdies liga. Tai yra pažeistų ar susiaurėjusių širdį maitinančių arterijų liga, kurią beveik visada sukelia aterosklerozė. Bloga žinia, kad tai liga, kuri labai dažnai baigiasi mirtimi. Preliminariais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23 103 žmonės, iš jų 15 194 mirties priežastimi tapo koronarinė širdies liga.

Kodėl susergama šia liga? Kokių svarbių medžiagų trūkumas ar perteklius skatina aterosklerozę ir kartu koronarinę širdies ligą?

Žinomi, bet blogai valdomi rizikos veiksniai

Visi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į valdomus (arba modifikuojamus) ir nevaldomus (arba nemodifikuojamus). Veiksniai, kuriuos žmogus gali valdyti ir kurie gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, yra:

• rūkymas;
• padidėjęs kraujo spaudimas;
• padidėjęs riebalų kiekis kraujyje;
• cukrinis diabetas ar sutrikusi gliukozės apykaita;
• nesubalansuota mityba;
• nutukimas, ypač pilvinis;
• mažas fizinis aktyvumas;
• stresas ir depresija;
• padidėjęs kraujo krešumas, klampumas.

Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, yra:

• rizikingas amžius: vyrai – vyresni kaip 45 metų, moterys – vyresnės kaip 55 metai;
• vyriškoji lytis;
• paveldimumas: širdies infarktas, insultas ar staigi artimųjų (tėvų, brolių, seserų) mirtis: vyrų – iki 55 metų, moterų – iki 65 metų;
• jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga.

Lietuvos gyventojų stebėjimas pagal daugiau kaip 25-erius metus vykdomą CINDI (Lipidų apykaitos sutrikimai tarp Lietuvos kaimiškų rajonų gyventojų) programą rodo tikrąją situaciją ir skelbia, kad arterinė hipertenzija – pagrindinis modifikuojamas rizikos veiksnys – valdomas blogai. Pusės mūsų šalies suaugusių gyventojų kraujo spaudimas yra padidėjęs, tačiau veiksmingai jis reguliuojamas tik apie 3 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Europos vidurkis yra apie 30 proc.

Medžiagos, darančios įtaką kraujagyslių būklei, širdies veiklai

Visame pasaulyje nuolat tiriamos koronarinę širdies ligą sukeliančios priežastys, ir kasmet nustatoma vis naujų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, išaiškinta, kad neigiamą įtaką širdžiai daro tokios medžiagos, kaip homocisteinas, perteklius kraujyje, kuris gali atsirasti esant folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumui. Homocisteinas – tai vienas iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių. Kai šios medžiagos koncentracija kraujyje padidėja, kraujagyslės yra žalojamos, juose greitėja trombų formavimosi procesai.

Žinoma ir daug kalbama apie neigiamą cholesterolio įtaką kraujagyslėms, širdžiai. Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: gaminamas kepenyse arba su maistu. Cholesterolis – tai vandenyje netirpi medžiaga, todėl ją krauju perneša baltymai. Kraujo plazmoje cholesterolis ir trigliceridai, surišti su baltymais (apolipoproteinais), suformuoja lipoproteinus, kurie būna įvairaus tankio:

• didžiausio tankio – chilomikronai;
• labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL);
• tarpinio tankio lipoproteinai (TTL);
• mažo tankio lipoproteinai (MTL);
• didelio tankio lipoproteinai (DTL).

Ne visi lipoproteinai žalingi, ir ne visų žala vienoda. Labiausiai aterosklerozės procesus skatina MTL dalelės, ypač jų potipiai – MTL, TTL ir LMTL. Chilomikronai ir DTL nėra aterogeniški, t.y. neskatina aterosklerozės procesų. Tiesa, chilomikronai perneša didelius trigliceridų kiekius ir gali sukelti kasos uždegimą. Tačiau DTL ne tik nėra aterogeniški, bet ir pasižymi aterosklerozę stabdančiomis savybėmis: manoma, kad DTL dalyvauja atidirbusio cholesterolio šalinime iš ląstelių.

Pagrindinis aterogeniškų MTL, TTL ir LMTL dalelių apolipoproteinas yra apoB. Pagrindinis DTL dalelių apolipoproteinas yra apoA I. ApoB kiekio padidėjimas ir ApoA I kiekio sumažėjimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Oksidacinis stresas – visų ligų skatintojas

Viena pagrindinių teorijų, aiškinančių aterosklerozės vystymąsi, yra kraujagyslių pažeidimas veikiant laisviesiems radikalams. Laisvieji radikalai – tai molekulės, turinčios neporinį elektroną ir dėl to esančios nestabilios. Norėdamos stabilizuotis, jos nuolat atakuoja kitas molekules atimdamos iš jų elektroną ir taip darydamos joms žalą.

Laisvieji radikalai žmogaus organizme gaminasi nuolat, tačiau kartu ir tuo pat metu jame yra ir antioksidacinės, neutralizuojančios laisvuosius radikalus struktūros. Be to, antioksidantų žmogus gali gauti ir su maistu – tai vitaminai C, A, E, selenas, glutationas, cisteinas ir kt.

Oksidacinis stresas – tai biocheminės pusiausvyros sutrikimas, kai padidėja laisvųjų radikalų gamyba arba sutrinka jų neutralizacija ir dėl to įvyksta ląstelių ir audinių pažeidimas. Laisvieji radikalai gali silpninti imuninę sistemą, sumažinti organizmo atsparumą infekcijai, skatinti vėžinius, aterosklerozinius procesus. Aterosklerozei lemiamą reikšmę turi MTL oksidacija. Tik pakitę, t.y. oksiduoti, MTL kaupiasi kraujagyslės sienelėje ir skatina formuotis aterosklerozines plokšteles. Tokie rizikos veiksniai, kaip hipertenzija, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs homocisteino kiekis, didina oksidacinio streso tikimybę.

Kalcis žalingas širdžiai?

Pastaruoju dešimtmečiu buvo kalbama apie tai, kad kalcio papildai gali būti žalingi širdžiai, nes gali būti susiję su kiek didesne koronarinės širdies ligos ir insulto rizika. Neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurie vartoja kalcio papildų, kraujagyslėse yra daugiau aterosklerozinių plokštelių (juose yra ir kalcio), palyginti su žmonėmis, kurie šių papildų nevartoja. Tačiau ar kalcis iš tiesų sietinas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika? Tai išsiaiškinti nusprendė mokslininkai iš JAV Nacionalinio osteoporozės centro. Tyrėjai įvertino 31 tyrimo duomenis. Visuose analizuotuose tyrimuose dalyviai vartojo kalcio papildų su ar be vitamino D. Nė viename iš analizuotų tyrimų nebuvo nustatyta, kad įprastomis rekomenduojamomis dozėmis vartojamas kalcis būtų susijęs su didesne koronarinės širdies ligos, insulto, mirties rizika, palyginti su placebu. Mokslininkai primena, kad įprasta rekomenduojama kalcio dozė jauniems suaugusiems yra 1000 mg/d. Moterims, vyresnėms kaip 50 metų, ir vyrams, vyresniems kaip 70 metų, ši dozė yra 1200 mg/d.

Šaltiniai: http://www.medicinenet.com; Petrulionienė Ž. Mažinkime širdies ligų riziką; http://www.heart.lt; www. medicina.lsmuni.lt/med/0312/0312 02l.pd