Kam hipertenzijos rizika didesnė? Nauji atradimai

Apie padidėjusio kraujospūdžio, arba arterinės hipertenzijos, rizikos veiksnius kalbama ir žinoma daug. Kiekvienas paklaustas išvardins, kad kraujo spaudimą didina daug cholesterolio turintis maistas, rūkymas, alkoholis, antsvoris. Tačiau mokslininkai nenustoja domėtis ligos patogeneze ir kaskart aptinka vis naujų įtakos kraujo spaudimui turinčių veiksnių. Kokie jie?

Gerai žinomi rizikos veiksniai

Arterinės hipertenzijos išsivystymą skatinantys rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Veiksniai, kurių valdyti negalima, t. y. nekoreguojami, yra genetinis polinkis ir amžius. Paveldimumas turi didelę reikšmę: jeigu hipertenzija sirgo tėvai, vaikai taip pat pakliūva į padidėjusios rizikos sirgti grupę. Apie 50 proc. sergančiųjų hipertenzija nustatoma šeiminė padidėjusio kraujo spaudimo anamnezė arba tarp pirmos eilės giminaičių yra mirusiųjų nuo širdies ligų jauname amžiuje.

Koreguojami rizikos veiksniai – tai tie, kuriuos galima valdyti ir taip mažinti ligos tikimybę. Tai rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis suvartojamos druskos kiekis, netaisyklinga mityba, dėl kurios didėja „:blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų (MTL)) cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje. Taip pat reikšmės turi ir įtemptas gyvenimo tempas, stresas, kitaip sakant – emocinis veiksnys.

Pastaruoju metu atsiranda duomenų apie naujus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, teigiama, kad moterys, kurioms buvo nustatyta nėštumo sukelta hipertenzija, vėliau priklauso didesnės ligos išsivystymo rizikos grupei. Taip pat atrastas ryšis tarp širdies ligų ir saldumynų, vyrų nuplikimo, dantų infekcijų.

Didelis saldumynų kiekis itin žalingas širdžiai

Gerai žinomas širdies ligų rizikos veiksnys yra antsvoris ir nutukimas. Tačiau mokslininkai nustatė, kad ir nutukusiems asmenims širdies ligų riziką galima sumažinti net nekeičiant, nemažinant bendrojo paros kalorijų kiekio. Pasirodo, tereikia riboti cukraus kiekį maiste. Tokį tyrimą atliko mokslininkų komanda iš San Francisko (JAV). Jie tyrė 43 nutukusius 9–18 m. amžiaus vaikus, kuriems buvo nustatytas bent vienas metabolinio sindromo požymis, t. y. padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs trigliceridų kiekis ar suriebėjusių kepenų liga. Visi tyrime dalyvavę vaikai buvo juodaodžiai ar ispanų rasės. Tyrimo metu 9 dienas jiems buvo leista valgyti įprastą maistą ir gerti įprastus gėrimus su viena išimtimi – visi saldūs produktai (pyragai, saldainiai, kt.) buvo pakeisti krakmolo turinčiais (nesaldžiais riestainiais, pica, kt.). Tokia dieta sumažino iš cukraus gaunamų kalorijų skaičių nuo 28 proc. iki 10 proc. Atlikus kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad, sumažinus cukraus kiekį, 33 proc. sumažėjo trigliceridų ir 49 proc. apolipoproteino C-III koncentracija, t. y. medžiagų, kurios skatina aterosklerozinius procesus, o jie, kaip žinoma, yra vieni pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių.

Mokslininkų nuomone, šis tyrimas įrodė, kad iš cukraus gaunamos kalorijos nėra tas pats, kaip kalorijos iš kitų maistinių medžiagų. Todėl širdies ligų riziką galima sumažinti nekeičiant bendro kalorijų paros kiekio, tačiau mažinant kalorijų, gaunamų iš cukraus, kiekį maiste.

Vyrų nuplikimas – širdies ligų pranašas?

Vyrai ne mažiau nei moterys išgyvena dėl plaukų slinkimo. Tiesa, priežastys, kurios skatina šį procesą, yra skirtingos. Vyrams būdingas androgeninis plikimas. Androgeninis plikimas pasireiškia 95 proc. stipriosios lyties atstovų, kai jų organizme dėl vyriško hormono testosterono veiklos folikulo vystymosi fazė sutrumpėja ir dėl to išauga ne stiprus plaukas, o švelnus pūkelis. Labai dažnai plaukų slinkimas parodo, kad žmogus nėra sveikas. Todėl reikėtų pasikonsultuoti ne tik su gydytoju trichologu (plaukų ir jų ligų gydytoju), bet ir su endokrinologu, imunologu. O Japonijos mokslininkai nustatė, kad plinkantiems vyrams didesnė yra ir širdies ligų rizikos grėsmė.

Mokslininkai ištyrė 37 tūkst. vyrų ir paaiškėjo, kad plinkantys vyrai 32 proc. dažniau serga vainikinių širdies arterijų ligomis. Kartu jie atrado, kad plikimas pakaušio srityje yra susijęs su didesne širdies ligų rizika, net atmetus tokius rizikos veiksnius, kaip amžius ar šeimos anamnezė. Tačiau ryšio tarp plikimo ties plaukų augimo linija ir širdies ligomis pastebėta nebuvo. Taip pat mokslininkai pažymi, jog ryšys tarp plikimo ir širdies ligų nėra toks stiprus, kad visi plinkantys vyrai turėtų pasitikrinti širdį. Vyrams, kurie plinka pakaušio srityje, jie pataria laikytis sveikos gyvensenos ir rūpintis širdimi. Kodėl yra toks ryšys, iki galo nežinoma. Manoma, kad tai gali būti susiję su didesniu jaurumu vyriškiems hormonams, atsparumu insulinui ir kraujagyslių uždegimu, nes visi šie veiksniai neigiamai veikia ir plaukus, ir širdį.

Nesveiki dantys – nesveika širdis?

Pas odontologą būtina reguliariai lankytis ne vien dėl dantų sveikatos, bet ir dėl širdies. Mokslininkai nustatė, kad lėtinė dantų infekcija didina vienos dažniausių – išeminės širdies ligos išsivystymo riziką.

Suomijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 508 suaugę savanoriai iki 62 metų amžiaus. Visiems dalyviams buvo atliktas išsamus odontologinis ištyrimas ir širdies vainikinių arterijų angiografija. Rezultatai parodė, kad žmonėms, kuriems nustatytas lėtinis viršutinis periodontitas (dantenų uždegimas), išeminės širdies ligos išsivystymo rizika buvo 2,7 karto didesnė negu tiems, kuriems jokių dantų ar dantenų problemų aptikta nebuvo. Svarbu, kad rezultatai nepakito, įvertinus tokius veiksnius, kaip amžius, lytis, rūkymas, 2 tipo cukrinis diabetas, didesnis kūno masės indeksas.

Šaltiniai: http://www.medicalnewstoday.com; http://www.medicinenet.com; http://www.15min.lt