Kaip ruoštis šventėms, kad liktų jėgų jas sutikti?

Pasirengimas svarbiausioms metų šventėms Kūčioms ir šv. Kalėdoms gali kelti įtampą, nerimą, stresą. Dažniausiai šiuos jausmus išgyvena moterys, kurios, kaip įprasta, laiko visus trobos kampus. Prieš šventes jos užsimoja iš pagrindų išvalyti namus, sutvarkyti drabužinę ir virtuvių spinteles, o iš parduotuvių kasdien tempia sunkiausius krepšius. Paprastai metų pabaigoje nemažėja ir krūviai darbe, taip pat reikia pasukti galvas dėl dovanų. Visa tai kelia emocinę ir fizinę įtampą, kuri gali didinti širdies ligų riziką. Kaip išsaugoti sveiką širdį ir šventiniu laikotarpiu neatsidurti ligoninėje?

Šventinis stresas didina širdies ligų riziką

Kardiologai jau seniai kalba apie emocijų ir streso ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis. Stresas gali būti ūminis ir lėtinis, jo poveikis gali būti teigiamas ir neigiamas. Ūminį stresą žmogus patiria, kai yra atleidžiamas iš darbo, kai išgyvena artimųjų netektį, skyrybas. Ne mažiau pavojingas yra lėtinis stresas, kuris, kad ir ne taip stipriai sukrečia, tačiau nuolat kartojasi ir trunka ilgai. Apskritai šiuolaikinis žmogus nuolat gyvena patirdamas lėtinį stresą. Prieššventinis pasirengimas irgi jį gali kelti. Kai žmogus visą laiką gyvena veikiamas streso, jo organizme yra nuolat padidėjęs streso hormonų kiekis, kuris galiausiai pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu, padažnėjusiu širdies plakimu, kvėpavimu.

Esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi hormonas adrenalinas. Tokiu atveju turime situaciją, kai žmogaus organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris iš tikro yra geras, nes skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti. Teigiama, kad žmogaus organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijimas alkoholiu. Taigi kai lėtinio streso metu nuolat gaminamas hormonas nėra išnaudojamas, jis kaupiasi ir tiksi žmoguje tarsi bomba, kurios nenukenksminus, pažeidžiamos silpniausios mūsų vietos. Dažniausiai – širdis, kraujotakos sistema. Streso metu organizme vykstantys pokyčiai didina trombų formavimosi riziką ir aterosklerozinių plokštelių plyšimą. Ypač didelę įtaką lėtinis stresas turi kraujospūdžiui, veikiausiai dėl to daugėja sergančiųjų hipertenzija, o ir liga „jaunėja“. Statistikos duomenimis, žmonės, kurie nuolat patiria stresą, 5–6 kartus dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Stresą kelia ne situacija, o jos suvokimas

Sugebėjimas įveikti stresą priklauso nuo mūsų psichikos sveikatos. Psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Pozityvi ir negatyvi nuostata yra svarbiausi veiksniai, kurie nulemia mūsų elgesį, būseną, patiriamo streso intensyvumą.

Kaip kiekvienas mūsų įveikia stresą, priklauso nuo daugelio dalykų:

• nuo mūsų požiūrio ir situacijos vertinimo, optimizmo lygio (kaip žmogus aiškina įvykį – teigiamai ar neigiamai);
• ankstesnes stresų įveikimo patirties;
• individualių nervų sistemos ypatumų (teigiama, kad apie 20 proc. žmonių ypač smarkiai reaguoja į stresą);
• bejėgiškumo suvokimo;
• paramos lygio (vieni turi paramą, kiti nedrįsta jos prašyti).

Reikia nepamiršti, kad stresas skirstomas į pozityvų ir negatyvų. Įsimylėjimas, vaiko gimimas yra pozityvus stresas, kaip ir džiaugsmingas šv. Kalėdų laukimas, teigiamos emocijos perkant ar pačiam ruošiant, pakuojant dovanas. Dėl šių įvykių taip pat gali padidėti kraujo spaudimas, tačiau šios emocijos sukelia mažesnį streso hormonų išsiskyrimą.

Ką reikia padaryti, kad šventinis laikotarpis nekeltų streso?

Kad pasiruošimas šventėms nekeltų streso, specialistai pataria sudėlioti prioritetus. Nevertėtų užsimoti nuveikti daugiau negu įmanoma. Arba, jeigu jau labai norisi iš esmės iškuopti namus, kreipkitės pagalbos, nedarykite visko vieni.

Kad staigmena netaptų šventinis biudžetas, suplanuokite jį. Dovanomis taip pat imkite rūpintis iš anksto. Kai kas pataria apie kalėdines dovanas pradėti galvoti tik šv. Kalėdoms pasibaigus, t.y. visus metus. Jeigu jaučiate didėjantį nerimą, jaudulį, stresą dėl to, kad nespėsite visko, ką suplanavome, sudarykite sąrašą darbų ir kreipkitės pagalbos į šeimos narius, artimuosius, draugus. Pavyzdžiui, galbūt nėra būtina ruošti daug maisto, gal galima surengti suneštinį vaisių vakarėlį.

Šventiniu laikotarpiu kartu su šeima reikėtų skirti laiko sportui, sveikai mitybai, atpalaiduojamosioms procedūroms. Tai suteiks ir sveikatos, ir malonumo, ir sumažins įtampą.

Jeigu streso išvengti nepavyksta, mokykitės streso įveikimo technikų. Pavyzdžiui, išsikrauti gali padėti rašymo meditacija, muzikos terapija. Galima bandyti išsikrauti fiziškai: draskyti popierius, trypti arba sportuoti. Atsipalaidavimo technikų yra daug ir įvairių. Pastaruoju metu itin populiarėja sąmoningo dėmesingumo praktika, kai išmokstama trijų dalykų. Pirma, valdyti dėmesį (kai jis „nušoka“, grąžinti atgal). Antra, pastebėti, kas šiuo metu vyksta. Trečia, priimti savo emocijas ir mintis kaip natūraliai kylantį ir be jokio įsikišimo praeinantį patyrimą.

Norėdami būti sveiki, sugebantys valdyti stresą, turime įdėti ir pastangų. Visa, kas gera, pasiekiama darbu, o visa, kas bloga, savaime mus suranda.