Kaip išsaugoti sveiką širdį?
Kiekvienų metų rugsėjo mėnesį 90-yje pasaulio šalių yra švenčiama pasaulinė širdies diena, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Lietuvoje ši diena minima nuo 2000-ųjų.
Pagalba gerėja, o nuo širdies ligų vis dar miršta kas antras
Kardiologinė pagalba kasmet gerėja: gydymo įstaigos aprūpinamos naujausia aparatūra, medikai nuolat kelia kvalifikaciją tobulinimosi kursuose. Daug dėmesio skiriama pirminei prevencijai. Nuo 2006 m. mūsų šalyje veikia Asmenų, priskirtų didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa, kurioje dalyvauja 94,8 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) visoje Lietuvoje. Tiesa, šios Programos duomenys nedžiugina: kas antras vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojas (Programoje dalyvavo 50–65 m. moterys ir 40–55 metų vyrai) serga arterine hipertenzija (AH).
Gerėja skubios pagalbos suteikimas, gerėja ir urgentinė kardiologija. Svarbu, kad ligonis laiku kreiptųsi. Todėl būtina keisti pačių žmonių požiūri į sveikatą.
Manęs širdies ligos nepalies…
Deja, taip manančiųjų yra pakankamai daug. Mitas yra ir tai, kad dažniausiai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, daugiau vyrai. Faktai sako, kad, pvz., Europoje 55 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ištinka moteris. Taigi šios ligos neaplenkia nei moterų, nei vaikų, nepaiso jos ir išsilavinimo ar socialinio statuso. Todėl savo sveikata turėtų rūpintis kiekvienas, ir geriausiai tai daryti ne tada, kai jau atsiranda rimtų problemų, o daug anksčiau. Širdies liga prasideda ne nuo skausmo krūtinės srityje ar miokardo infarkto, o gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelei endoteliui. Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių žmogus negali pakeisti, – tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus rizikos veiksnius galime valdyti. Taigi pirmas žingsnis savo sveikatos labui turėtų būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas.
Pagrindiniai rizikos veiksniai gerai žinomi – tai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis kraujyje, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, metabolinis sindromas, nutukimas, cukrinis diabetas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Tačiau ne visada tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką žmogus gali pats sau nusistatyti, nes jis negali žinoti, ar yra pažeisti organai taikiniai (smegenys, inkstai, kraujagyslės), kurių pažaida iš karto priskiria pacientą didelės rizikos grupei. Todėl svarbu, kad riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis pacientui įvertintų gydytojas.
Padidėjusio kraujospūdžio žala menkinama
Higienos instituto duomenimis, per 2004–2015 m. laikotarpį sergančiųjų arterine hipertenzija asmenų tūkstančiui gyventojų skaičius beveik padvigubėjo: nuo 130,4 atvejo 2004 m. iki 228,6 atvejo 2015 metais. Tačiau žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos daromos žalos arba net nežino, kad serga šia liga.
Sergant hipertenzija, širdžiai sunkiau atlikti savo darbą. Aukštas kraujo spaudimas žaloja kraujagysles, jų sienelės spaudimo vietoje gali išplonėti, susidaryti aneurizmos (maišelio pavidalo išsiplėtimas). Dėl pažeistų kraujagyslių gali vystytis įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausia nukenčia inkstai, akys, smegenys ir, be abejo, širdis. Negydant ar netinkamai gydant hipertenziją, didėja širdies kairysis skilvelis. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas, didėja infarkto grėsmė. Hipertenzija gali paskatinti koronarinės širdies ligos, smegenų ir inkstų kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi.
Sveikos širdies kodas
Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Todėl norintiesiems išvengti šių ligų ir išsaugoti širdį sveiką, Europos ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja laikytis sveiko žmogaus kodo – 0 3 5 140 5 3 0.
Ką reiškia šie skaičiai?
0 – nerūkymas;
3 – kilometrų, kuriuos greitu žingsniu kasdien turėtume nukeliauti, skaičius;
5 – daržovių ir vaisių porcijų, kurias turėtume suvalgyti kasdien, skaičius;
140 – sistolinio („viršutinio“) spaudimo reikšmė (140 mmHg);
5 – bendrojo cholesterolio kraujyje koncentracija (ne daugiau kaip 5 mmol/l):
3 – „blogojo“, arba mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio koncentracija kraujyje (ne didesnė kaip 3 mmol/l);
0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.
Galimybių yra, tereikia pasinaudoti
Galimybių keisti gyvenseną ir padirbėti savo pačių sveikatos labui tikrai yra. Tereikia noro, tuomet rasite ir kur pasisemti žinių, ir kaip pradėti keisti savo gyvenimo įpročius. Svarbios informacijos gali suteikti visuomenės sveikatos centrai. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklausančius žmones stiprinti savo sveikatą ir lankyti specialius užsiėmimus. Į juos kviečiami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys. Užsiėmimuose kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, sveikatos rodiklius ir jų stebėjimo svarbą, gyvensenos korekcijos galimybes ir būdus, mitybos, sporto ir streso įtaką širdies ligoms.
„Sveikata – tai dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam“, – sakė Bodo Verneris. Tad pradėkime gyventi sveikai!
