Ką daryti, jei subalansuota mityba cholesterolio nesubalansuoja?

Mityba turi didelę reikšmę cholesterolio koncentracijai kraujyje, tačiau vien dieta ne visada pavyksta jį įveikti, ypač jei žmogus mažai juda. Todėl ir liekno žmogaus kraujyje cholesterolio kiekis gali būti didelis.

Kaip normalizuoti cholesterolio koncentraciją, jeigu mityba subalansuota, racione vyrauja neriebūs produktai, žmogus nepiktnaudžiauja saldumynais ir neturi žalingų įpročių?

Kodėl gali didėti cholesterolio koncentracija?

Cholesterolis yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, todėl jo neturėtų trūkti. Kita vertus, ir per daug jo neturėtų būti. Į mūsų organizmą cholesterolis gali patekti su maistu, jo taip pat pagamina ir pats organizmas.

Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl netinkamos mitybos ir didelio riebalų, angliavandenių kiekio vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu. Antra, jo koncentracija gali didėti ir tiems, kurie maitinasi sveikai, tačiau labai mažai juda. Ir, trečia, riebalų koncentracija kraujyje viršyti normos ribas gali dėl tam tikrų ligų, pvz., cukrinio diabeto, kepenų (hepatitų, cirozės) ir inkstų ligų, kasos ir skydliaukės patologijų, glikogeno kaupimo ligos, kt. Taip pat įtakos cholesterolio koncentracijai turi rūkymas, antsvoris.

Cholesterolis skirstomas į mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL cholesterolis), arba „blogąjį“, ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL cholesterolį), arba „gerąjį“. Be MTL, DTL cholesterolio kraujyje dar yra trigliceridų, kurie taip pat yra „blogi“. Tačiau „blogi“ nereiškia, kad jų visai mūsų organizme neturi būti. „Blogi“ riebalai tampa, kai jų koncentracija kraujyje viršija normos ribas.

Taigi visų išvardytų riebalų turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Šiandien norma laikoma, kai bendrojo cholesterolio yra <5 mmol/l, MTL cholesterolio – <3 mmol/l, DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, o moterims – >1,2 mmol/l, trigliceridų – <1,7 mmol/l. Sergantiesiems širdies ligomis ar cukriniu diabetu kai kurios reikšmės mažesnės: bendrojo cholesterolio norma yra <4,5 mmol/l, MTL cholesterolio – <2,5 mmol/l, DTL cholesterolio vyrams – >1,0 mmol/l, moterims – >1,2 mmol/l ir trigliceridų – <1,7 mmol/l/.

Nejudėdami cholesterolio pertekliaus neatsikratysime

Kaip jau minėta, viena iš priežasčių, dėl kurios gali didėti cholesterolio koncentracija, yra pasyvus gyvenimo būdas. O dabartiniame technologijų amžiuje labai daug žmonių gyvena ir dirba nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Sėdimas darbas kenkia kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms. Dienų dienas prie darbo stalo praleidžiantys žmonės neretai skundžiasi įvairiomis ligomis, taip pat ir širdies, greitu nuovargiu, todėl neretai griebiasi stimuliatorių – be saiko geria kavą, rūko, neatsisako ir stipresnių gėrimų, o tai savo ruožtu dar labiau pakenkia sveikatai.

Taigi judėti – labai svarbu. Be fizinio aktyvumo didinimo su cholesterolio pertekliumi nesusidorosime. Taip pat reikia žinoti, kad svarbu mankštintis, judėti, būti fiziškai aktyviems reguliariai. Tik nuolat atliekama mankšta, fiziniai pratimai gali padėti normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Kita vertus, sportas neturėtų tapti kančia. Kiekvienas žmogus turėtų pasirinkti užsiėmimus pagal savo pomėgius, geriausiai, kad jų metu dirbtų kuo daugiau raumenų grupių. Cholesteroliui mažinti medikai rekomenduoja ėjimą (pvz., šiaurietišką), bėgimą, plaukimą, važiavimą dviračiu, slidinėjimą ir pan.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas yra:

• Ne mažiau kaip 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę.
• Ne mažiau kaip 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.

Įrodyta, kad fizinis aktyvumas mažina aterosklerozės riziką, o kartu ir tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gerina gliukozės toleranciją, kas savo ruožtu apsaugo nuo cukrinio diabeto, stabdo kaulų retėjimą, mažina streso padarinius, stimuliuoja imuninę sistemą.

Kodėl tinka ėjimas?

Ėjimas, kaip ir kiti aerobiniai pratimai, t. y. didinantys deguonies poreikį kraujyje, teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Aerobiniai pratimai – tai bėgimas ristele, plaukimas, šokiai, t. y. tokia fizinė veikla, kurios metu dirba ir juda visas kūnas, rankos ir kojos.

Aerobiniai pratimai gerina širdies ir kraujagyslių būklę, nes:

• mažina bendrojo, „blogojo“ MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje ir didina „gerojo“ DTL cholesterolio koncentraciją;
• saugo kraujagysles nuo aterosklerozės;
• stiprina širdies raumenį, mažina kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį;
• mažina krešulių susidarymo tikimybę;
• didina širdies vainikinių arterijų spindį;
• gerina širdies raumens aprūpinimą krauju.