Hipertenzijos diena: kraujo spaudimas gali mažinti arba didinti širdies ligų riziką

Normalus kraujo spaudimas gali garantuoti ilgus gyvenimo metus, širdies ir kraujagyslių ligų nebuvimą ir kokybišką gyvenimą. Kita vertus, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, galintis sukelti koronarinę širdies ligą, insultą, infarktą ar širdies nepakankamumą. Todėl tarptautinės medikų, kitos organizacijų bendruomenės, siekdamos didinti supratimą apie hipertenziją ir jos grėsmingas pasekmes, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Šios dienos šūkis: „Žinome kraujo spaudimą!“ jau penkerius metus (2013–2018 m.) išlieka nepakitęs.

Bijoma vėžio, mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų

Visuomenė labiausiai bijo vėžio, nors daug metų dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Preliminariais Higienos instituto duomenimis, 2016 m. mūsų šalyje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 23103 žmonės, iš jų vyrų – 9717, moterų – 13 386. Onkologinės ligos per tuos pačius metus nusinešė 8197 gyvybes, iš jų 4525 vyrų ir 3672 moterų. Taigi mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2016 m. buvo 805,3 atv./100 tūkst. gyventojų, ir tai sudarė daugiau nei pusę – 56,2 proc. – visų mirčių.

Daugiausia gyvybių nusineša išeminė širdies liga. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. Lietuvoje mirė 20327 vyrai, daugiausia – 47,8 proc. – nuo kraujotakos sistemos ligų, iš jų 66,6 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 20,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Panaši situacija ir tarp moterų. Jų praėjusiais metais mirė 20779. Daugiausia mirčių taip pat sukėlė kraujotakos sistemos ligos – 64,4 proc., iš jų 65,1 proc. sudarė mirtys nuo išeminės širdies ligos, 26,6 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų.

Kodėl svarbu žinoti savo kraujospūdį?

Kraujo spaudimas yra pagrindinis koreguojamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Todėl jo normalizavimas, kontrolė yra ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią širdies ligoms, jų komplikacijoms ir mirtims nuo jų. Kaip jau minėjome, Hipertenzijos dienos šūkis yra „Žinome kraujo spaudimą!“. Tai, kad jis nekinta nuo 2013-ųjų metų, rodo, kad kraujo spaudimui mūsų šalies gyventojai skiria nepakankamai dėmesio, kad kraujospūdžio kontrolės, valdymo situacija nesikeičia ir yra bloga. Hipertenzija serga maždaug kas trečias suaugęs žmogus pasaulyje. Mūsų šalyje sergančiųjų skaičius didelis. Nerimą kelia tai, kad pusė jų nė nežino, kad serga. Situaciją sunkina dar ir tai, kad ir žinantieji, jog jų kraujo spaudimas aukštas, nesigydo. Tik maža dalis žmonių rūpinasi savo sveikata ir imasi veiksmingų priemonių kraujo spaudimui normalizuoti.

Hipertenzijos eiga nebyli, žmogus daug metų gali nieko nejausti, o į gydytojus kreiptis tik pasireiškus komplikacijoms: pablogėjus regėjimui, ištikus infarktui ar krūtinės anginos priepuoliui. Todėl medikai ragina matuoti ir žinoti savo kraujo spaudimo skaičius ir dvidešimtmečius, o ne tik vyresnio amžiaus ar rizikos grupės žmones arba jau sergančiuosius.

Didžiausią nerimą medikams kelia skaičius, kad Lietuvoje net 33 proc. mirčių įvyksta dėl pirminės hipertenzijos komplikacijų. Jeigu medikai negydytų hipertenzija sergančių pacientų, pusė sergančiųjų mirtų nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto, ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.

Koks kraujo spaudimas turėtų būti gydomas?

Hipertenzija diagnozuojama, jeigu per 3 mėnesius gydytojas nustato padidėjusį arterinį kraujo spaudimą bent 3 kartus. Gydytojas turėtų matuoti abiejų rankų kraujo spaudimą po du kartus, ir jeigu jis viršija 130/80–85 mmHg, įtarti padidėjusį kraujospūdį, arba hipertenziją.

Daugelis namuose turi kraujo spaudimo matavimo aparatus. Šeimos gydytojas turėtų išmokyti visus šeimos narius taisyklingai matuoti kraujo spaudimą, rekomenduoti užsirašyti duomenis. Vyresniems žmonėms kraujo spaudimas didėja dėl kraujagyslių standumo, todėl jiems jį reikėtų matuoti ir atsistojus. Šiuo metu yra galimybių specialiu aparatu stebėti kraujospūdį visą parą. Jei kraujo spaudimas yra padidėjęs, gydytojas turėtų įvertinti kūno masę, juosmens apimtį, pulsą, nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Aukšto kraujo spaudimo nejaučiu, kodėl turėčiau jį gydyti?

Tai kone dažniausias klausimas, su kuriuo susiduria gydytojai. Arterinę hipertenziją būtina gydyti, kitaip galima sulaukti sunkių pasekmių, kurias ištaisyti jau gali būti neįmanoma. Pagrindinis arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra apsaugoti arterijas ir vidaus organus nuo pažeidimo, taip pat išvengti staigios mirties (smegenų ar širdies infarkto) ir sunkių komplikacijų (širdies ar inkstų nepakankamumo, progresuojančios aterosklerozės ar demencijos). Gydyti hipertenziją turėtų priversti ir aukščiau išvardyti faktai, kurie įrodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinės mirtį nešančios ligos.