Hipertenzija– pirmas laiptelis širdies ligų link? Specialistų nuomonės

Arterinė hipertenzija, arba padidėjusio kraujo spaudimo liga, nustatoma, kai kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg, ir toks padidėjimas pastebimas mažiausiai tris kartus, lankantis pas gydytoją kas 2–4 savaites. Arterinė hipertenzija – aktuali liga, nes ja serga apie 50–60 proc. 25–60 metų mūsų šalies gyventojų. Kitaip sakant, praktiškai kas antras trečias darbingo amžiaus žmogus kenčia dėl aukšto kraujospūdžio. Tačiau bėda yra ne tik gausus sergančiųjų būrys, o ir tai, kad tik pusė žmonių žino, kad serga, iš žinančiųjų – tik pusė gydosi, o iš besigydančiųjų – tik pusė gydosi tinkamai.

Kas gali nutikti, jeigu hipertenzijos negydysime?

Gydymas, kurio daugelis nepaiso, yra būtinas

Kadangi daugeliui žmonių padidėjęs kraujo spaudimas jokių nemalonių simptomų nekelia, labai įprasta yra ligos negydyti. Iš kitos pusės, negydymas, kaip perspektyva patirti komplikacijų, priklauso ne tik nuo kraujospūdžio skaičių, kurių žmogus nekoreguoja, bet ir nuo kitų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, be padidėjusio kraujo spaudimo, labai svarbūs koronarinės (išeminės) širdies ligos rizikos veiksniai yra rūkymas, antsvoris ir kraujo riebalų perteklius, cukrinis diabetas, nepalanki šeimos anamnezė (kai šeimoje yra sergančiųjų ar / ir anksti mirusių nuo širdies ligų). Taip pat įtakos širdies ligoms rastis turi stresas, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, kai kurie vaistai, lytis ir amžius (vyrų – vyresnis kaip 45, moterų – vyresnis kaip 55 metai). Be jau minėto kraujo riebumo, svarbus yra ir kitas kraujo parametras – fibrinogeno kiekis. Šis parametras atspindi kraujo krešumą, ir jeigu jis viršija 4 g/l, didėja trombų susidarymo, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų rizika. Taigi kiekvienam žmogui rizika, kad padidėjęs kraujo spaudimas sukels kitas širdies ligas, yra skirtinga. Tačiau kiekvienas turėtų žinoti mokslo įrodytą faktą – arterinė hipertenzija yra koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumo, taip pat ir insulto bei infarkto rizikos veiksnys.

Hipertenzijos komplikacijos grėsmingos gyvybei

Padidėjęs kraujo spaudimas sunkina širdies darbą, todėl storėja širdies raumuo, pažeidžiamos kraujagyslės – taigi vystosi aterosklerozė. Svarbiausia koronarinės širdies ligos priežastis, kurią didina arterinė hipertenzija, yra vainikinių arterijų aterosklerozė, galinti sutrikdyti širdies mitybą. Koronarinė širdies liga dažniausiai pasireiškia stabiliąja krūtinės angina (stenokardija). Tokiais atvejais žmogus jaučia skausmą už krūtinkaulio, sunkumą, spaudimą širdies plote. Krūtinės anginos priepuolį gali išprovokuoti fizinis krūvis, stresas. Tačiau priepuolis gali prasidėti ir savaime, atrodytų, be priežasties, pvz., anksti ryte ar išėjus į šaltą vėjuotą orą. Simptomai gali savaime ir praeiti, kai žmogus sustoja, pailsi. Koronarinė širdies liga gali pasireikšti ir širdies ritmo sutrikimu. Visais atvejais gydytojai nepataria numoti į tai ranką. Būtina apsilankyti pas gydytoją, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, ir tai leistų užbėgti sunkioms komplikacijoms už akių.

Sunkiausia koronarinės širdies ligos išraiška – miokardo infarktas, kai vainikinėje arterijoje susiformavęs trombas ją užkemša, nepraleidžia kraujo, todėl sutrinka širdies raumens mityba, ir jis miršta. Infarktas dažniausiai prasideda nuo stipraus skausmo krūtinės srityje ar už krūtinkaulio, žmonės teigia, kad širdį tarsi „degina“, veržia, spaudžia. Kita vertus, galimi ir neįprasti simptomai, pvz., skausmas ne širdies, bet skrandžio ar pilvo srityje. Infarktą patyrę žmonės sako, kad jautė stiprų nerimą, mirties baimę. Artėjančio infarkto požymis gali būti šaltas prakaitas, dusulys, kosulys, silpnumas, galvos svaigimas.

Medikai įspėja: gydyti hipertenziją būtina, kitaip gresia komplikacijos – širdies, inkstų ligos, akių, kojų kraujotakos pažeidimai, staigi mirtis nuo insulto ar infarkto.

Kad hipertenzija netaptų pirmu laipteliu širdies ligų link

Kad hipertenzija nesukeltų rimtų sveikatos komplikacijų ar net mirtinų būklių, gydytojai rekomenduoja tinkamai ją gydyti. Pavardinsime dažniausias žmonių klaidas, kurių daryti nereikėtų:

• Nežino kraujo spaudimo. Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo kraujo spaudimą, todėl būtina profilaktiškai lankytis pas gydytoją, kad hipertenzija neliktų nepastebėta.
• Nepaiso gydytojų rekomendacijų. Nors simptomų ir nejaučiate, gydytis ir vartoti vaistų, jeigu jų paskyrė gydytojas, būtina.
• Užsiima savigyda: vaistų geria tik tada, kai jaučiasi blogiau ar spaudimas „šokteli“. Savarankiškai mažina vaistų dozę, geria ne visus vaistus. Gydytojai perspėja taip nesielgti, o vaistų vartoti reguliariai, nors spausimas ir pasiekia užsibrėžtas ribas.
• Nestebi kraujo spaudimo. Rekomenduojama reguliariai matuoti kraujo spaudimą namuose.
• Nekoreguoja rizikos veiksnių. Medikai pataria šalinti rizikos veiksnius: mažinti svorį, mesti rūkyti, būti fiziškai aktyviems, sumažinti druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste, nepamiršti pailsėti.