Gripo pavojai sergant širdies ligomis

Pasaulyje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta iki 1 mln. žmonių, iš jų apie 100 tūkst. yra vaikai iki penkerių metų amžiaus. Mūsų šalyje taip pat kone kasmet fiksuojamos gripo sukeltos mirtys. Higienos instituto duomenimis, 2010 m. gripas nusinešė 8, 2016 m. – 28, 2017 m. – 14 gyvybių. Praėjusiais metais gripo sezono metu, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, mirė 9 žmonės. Sunkias komplikacijas bei mirtį gripo virusas gali sukelti visiems, ypač jeigu žmogus netinkamai gydosi. Tačiau yra ir rizikos grupės, vieną kurių sudaro žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kodėl gripas pavojingas?

Gripas – liga, kuria kasmet, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, suserga 5–10 proc. gyventojų. Dažniausiai ligos pikas pastebimas gruodžio–sausio mėnesiais, tačiau liga gali užklupti ir spalį ar net gegužę, nes gripo sezonas gali tęstis ilgai.

Gripas pavojingas, nes juo užsikrėsti labai lengva. Čiaudint gripo virusas skrenda 167 km/val. greičiu. Šis virusas labai mažas, sugeba įsiskverbti į visus žmogaus organus, ir nuo jo neapsaugo jokie gynybiniai barjerai. Pagrindiniai viruso plitimo būdai – tiesioginis, kai sergantis žmogus čiaudi šalia jūsų akių, nosies, burnos; oro lašelinis (kai virusas plinta per orą); nuo užterštų paviršių.

Kaip atpažinti gripą?

Gripą nuo peršalimo ligų skiria staigi pradžia. Jeigu peršalimo ligos dažniausiai prasideda nosies užgulimu, sloga, gerklės skausmu, tad gripui dažniausiai būdinga staiga pakilusi temperatūra – didesnė nei 38 ºC, šaltkrėtis. Tik po poros dienų pradeda kamuoti sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų, akių obuolių skausmai, nuovargis ir silpnumas. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tiesa, tipiniai gripo simptomai pasireiškia tik 1/3 ligonių. O daugelį gali varginti temperatūra, tačiau gripui priskiriamų tipinių kaulų laužymo ar raumenų skausmų ir nebūti.

Miokarditas – viena pavojingiausių gripo komplikacijų

Didžiausią pavojų sveikatai kelia gripo komplikacijos, todėl itin svarbu tinkamai gydytis. Pagrindinės gripo komplikacijos yra:

• plaučių uždegimas;
• galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas);
• širdies raumens uždegimas (miokarditas);
• sinusitas;
• inkstų uždegimas;
• virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai nustatomas vaikams);
• virusinis akių uždegimas.

Vyrauja nuomonė, kad dažniausia gripo komplikacija yra plaučių uždegimas. Tačiau naujausi duomenys skelbia, kad gripo pandemijos metu nuo miokardo infarkto pasaulyje miršta dvigubai daugiau žmonių negu nuo plaučių uždegimo.

Viena sunkiausių komplikacijų – širdies raumens uždegimas, arba miokarditas. Miokardito simptomai gali būtų įvairūs, pvz., širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies ploto srityje, dusulys, retas ar dažnas pulsas, gripo simptomai. Miokarditas pavojingas dar ir tuo, kad dažnai pasireiškia vėliau, kai žmogus jau mano, kad pasveiko. Dėl miokardito gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Yra aprašytas atvejis, kai po miokardito, kurį sukėlė sunkus gripas, teko persodinti širdį.

Sergant gripu gali paūmėti ir kitos lėtinės ligos – cukrinis diabetas, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, pvz., hipertenzija, išeminė širdies liga ir t.t., gali ištikti infarktas, insultas.

Gripo metu dažniau ištinka insultas ir infarktas

Gripo diagnozė dažnai nepatenka į statistiką kaip priežastis mirčių, kai ligonis miršta nuo gripo sukeltos lėtinės ligos paūmėjimo ar vėliau atsiradusios komplikacijos. Todėl mokslininkai mano, kad realus gripo ir jo komplikacijų sukeltų mirčių skaičius yra kone keturis kartus didesnis, nei skelbiama oficialiai. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad didžiausias mirštamumas nuo miokardo infarkto ar insulto fiksuojamas gripo sezono piko metu, nors gripo diagnozė, kaip galima pirminė mirties priežastis, ne visada yra nurodoma. Palyginti su kitais sezonais, gripo epidemijos metu mirčių nuo ūminio miokardo ir infarkto skaičius padidėja 30 proc. Kodėl?

Gripo virusas daro neigiamą įtaką ateroskleroziniams procesams, spartina jų progresavimą, skatina aterominių plokštelių, kurioms rastis įtakos turi padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, augimą, nestabilumą ir plyšimą, kas savo ruožtu didina trombozių riziką, kurių sunkiausios komplikacijos ir yra insultas ar infarktas.

Gripo simptomų gydymas gali didinti kraujo spaudimą

Itin svarbu gripą gydyti namie, neiti į darbą. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, kai žmogus nesilaiko lovos režimo ar nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūminio ligos periodo, trunkančio 3–7 dienas, visiškai žmogus pasveiksta tik per 7–10 dienų.

Sergant gripu antibiotikai nėra veiksmingi, nes jie veikia tik bakterinės kilmės infekcijas ir bejėgiai prieš virusų sukeltas ligas – peršalimą ar gripą. Antibiotikai nepadeda išvengti ir viruso plitimo nuo žmogaus žmogui, tai nėra gripo profilaktikos priemonė. Esant reikalui, gydytojas gali skirti gripo virusą veikiančių antivirusinių vaistų, ypač sunkiomis gretutinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems gripas gali sukelti įvairių komplikacijų.

Jei gripo eiga nėra sunki ir žmogus gydosi namie, jam rekomenduojama gerti daug skysčių, vartoti vitamino C, gripo simptomus mažinančių preparatų. Ką svarbu žinoti sergantiems širdies ligomis pacientams, besigydantiems nuo gripo?

Sergantiems hipertenzija, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis asmenims reikia žinoti, kad simptomams malšinti skirti vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino ir fenilefrino, gali padidinti kraujo spaudimą, ir dėl to gali padidėti infarkto rizika. Taip pat kraujo spaudimas gali padidėti, jeigu sergant gripu skausmui malšinti vartojama vaistų su ibuprofenu. Naujausių tyrimų duomenimis, šie vaistai daugiau negu kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo didina kraujo spaudimą.

Kokiems žmonėms gripas itin pavojingas?

Gripas pavojingas ir sukeliantis komplikacijas gali tapti kiekvienam, tačiau didesnė jo grėsmė šioms rizikos grupėms:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Todėl širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų imtis visų sveikatos stiprinimo priemonių: grūdintis, tinkamai maitintis, vartoti imunitetą stiprinančių produktų, riboti kontaktus su sergančiais gripu, laikytis higienos taisyklių ir t.t.

Geriausia apsauga – skiepai

Kaip veiksmingiausią apsaugos nuo sunkių gripo komplikacijų priemonę medikai įvardija skiepus. Gripo vakcina neapsaugo nuo ligos, tačiau visais atvejais žmonės serga lengviau, jiems nebūna komplikacijų, jie niekada nemiršta. Naujausių tyrimų duomenimis, mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių patikimai sumažintų veiksminga gripo kontrolė – rizikos grupių žmonių skiepijimas ir tinkama sveikatos priežiūra, širdies ligų gydymas gripo epidemijos metu.